Straipsniai:

1.	Ė. Aleknaitė, N. Sauliutė	*Klaipėdos miesto daugiabučių namų mikrorajonų želdiniai*
	Straipsnyje analizuojama Klaipėdos miesto daugiabučių namų žalioji aplinka, įvertinama želdinių esama būklė bei aptariami labiausiai paplitę sumedėję augalai ir gėlės, auginamos daugiabučių namų mikrorajonuose. Įvertinus šių gyvenamųjų namų mikrorajonų želdynų sistemą, nustatyta, kad reikia didinti želdinių įvairovės spektrą, gerinti jų ekoestetinę būklę bei kompozicinę struktūrą.
2.	V. Baronienė	*Dekoratyviniai krūmai gyvenamuosiuose rajonuose*
	Želdynai iš įvairaus aukščio augalų – medžių, krūmų ir žolinių augalų – natūraliausiai atrodo ir yra funkcionaliausi. Gyvenamuosiuose miestų rajonuose augintinų krūmų asortimentą nulemia tiek specifinės miesto sąlygos, tiek želdynų savininkų ir naudotojų skonis bei poreikiai. Lietuvos klimato sąlygomis galima auginti kelių šimtų rūšių ir kultivarų krūmus, pakankamai atsparius nepalankiems miesto aplinkos veiksniams.
3.	Demidov A.S, Potapova S. A.	*The Role of the Botanical Gardens in the Improvement of Urban Environment*
	Botanical gardens in Russia take part in the solution of the problem how to make urban district environment more attractive. After testing many species and varieties in culture they recommend some of them for greenery of cities and towns. Their main aim is to enrich the list of ornamental plants for urban districts.
4.	V. Gerikienė, A. Lileikytė	*Klaipėdos miesto žaliosios zonos, esančios tarp gyvenamojo rajono Smiltelės g. ir Statybininkų pr., įvertinimas*
	Želdynai atlieka keletą funkcijų: jie gali vienu metu kurti palankų mikroklimatą, kartu atlikti apsauginę funkciją bei formuoti estetinę aplinką. Svarbiausias miesto apželdinimo uždavinys – sukurti sveiką, estetinę, jaukią aplinką žmogui. Želdynai yra labai reikalingi ten, kur intensyvi ir daugialypė žmogaus veikla, ypač miestuose, kurie gerina ir palaiko kultūrinio kraštovaizdžio kokybę bei suteikia jam savitumo. Mieste želdynai turi būti išdėstyti tolygiai, ypač gyvenamosiose teritorijose, kad būtų patogu pasiekti pėsčiomis ir transportu. Pagrindas tam – gamtinis karkasas (Burinskienė ir kt., 2003).
5.	I. Gražulevičiūtė Vileniškė, I. Matijošaitienė	*Kultūros paveldo, žaliųjų struktūrų ir automobilių kelio sąveika gyvenamųjų rajonų aplinkoje (buvusio Linkuvos dvaro sodybos pavyzdžiu)*
	Darbe analizuojamos Kauno miesto pakraštyje įsikūrusios buvusio Linkuvos dvaro sodybos – komplekso, apimančio istorinius pastatus ir statinius, žaliąsias struktūras, istorinės infrastruktūros ir vandens telkinių sistemos fragmentus – istorinės ir esamos sąsajos su aplinkinėmis teritorijomis ir greta besidriekiančiu intensyvaus eismo automobilių keliu. Kultūros paveldo, žaliųjų struktūrų, infrastruktūros objektų ir gyvenamųjų teritorijų sąveikos analizė yra reikšminga siekiant darnios šių teritorijų plėtros ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos.
6.	P. Grecevičius, R. Marčius, A. M. Olšauskas, J. Abromas, V. Dubra	*Miesto gyvenamojo rajono parko projektavimo metodikos aspektai*
	Žmogus miesto aplinkoje yra įvairiapusiai veikiamas gamtinių ir dirbtinai skurtų kraštovaizdžio vertybių. Miestų gyvenamųjų rajonų parkų planavimas yra sudėtingas daugiaplanis procesas. Ilgamečiai aplinkos stebėjimai leidžia konstatuoti, jog pastaraisiais metais daugelio Lietuvos miestų aplinkos kokybė ne tik nepagerėjo, bet ir prarado svarbius kokybinius komponentus, sumažėjo miestų erdvių rekreacinis potencialas ir jų estetinis patrauklumas. Šiuo tyrimu autoriai analizuoja miestų gyvenamųjų rajonų parkų projektavimo metodikos ypatumus, pateikiami konkretūs siūlymai, kaip pagerinti rekreacinės aplinkos formavimo darbus taikant naujų metodinių priemonių kompleksą. Pasiūlymus autoriai parengė remdamiesi ilgamete rekreacinių teritorijų bei parkų planavimo patirtimi ir tokių parkų planavimo užsienio šalyse patirtimi. Straipsnyje pateikiama miestų gyvenamųjų rajonų parkų planavimo metodikos problematika ir siūlomi sprendimai, kurie gali būti naudingi vykdant Lietuvos miestų viešųjų erdvių ir rekreacinės aplinkos planavimo darbus.
7.	B. Grigaliūnaitė, A. Matelis, E. Stackevičienė	*Želdinių fitosanitarinė būklė Vilniaus miesto bendruomeniniuose kiemuose*
	Vilniaus miesto bendruomeninių kiemų želdiniuose identifikuota per 50 grybinių ligų sukėlėjų taksonų ant plačiausiai auginamų sumedėjusių augalų: Acer platanoides L., A. tataricum L., Aesculus hippocastanum L., Berberis vulgaris L., Syringa vulgaris L., Fraxinus excelsior L., Caragana arborescens Lam., Diplodina, Discula, Gymnosporangium, Uncinula, Microsphaera genčių grybai ir kenkėjai labiausiai pažeidžia augalų lapus. Bendruomeniniuose kiemuose, ypač prie bendrabučių, kur nėra įrengtų vaikams žaidimų aikštelių labai kenčia medžiai ir krūmai niokojami. paauglių.
8.	D. Jankauskienė, L. Kuklienė, I. Kuklys, M. Kasumov	*Kraštovaizdžio įtaka Klaipėdos gyvenamųjų rajonų rinkos vertei*
	Straipsnyje analizuojama kraštovaizdžio įtaka Klaipėdos gyvenamųjų rajonų rinkos vertei. Buvo išanalizuotos devynios Klaipėdos rajono gyvenvietės ir nustatyta, kad didžiausią įtaką rinkos kainai turi parduodamo objekto kraštovaizdis, infrastruktūros įrengimo lygis, susisiekimo su svarbiausiais socialiniais objektais patogumas. Atliktas tyrimas parodė, kad Pajūrio miestelyje, Romuose ir Karklės blokuotų gyvenamųjų namų kvartale nekilnojamasis turtas yra brangiausias. Tokia situacija susidarė dėl to, kad šitos gyvenvietės yra arčiausiai Baltijos jūros, įrengta infrastruktūra, bei ekologiškas kraštovaizdis.
9.	L. Januškevičius, J. Kamičaitytė – Virbašienė	*Miestų parkai ir skverai: šiandieninės jų tvarkymo ir naudojimo tendencijos*
	2005–2008 m. laikotarpyje buvo aplankyta ir ištirta 156 šalies tarpukario ir pokario metų miestų ir kitų gyvenviečių parkų ir skverų: Vakarų Lietuvoje – 30, Pietų ir Pietvakarių – 32, Vidurio – 55, Rytų – 39. Dauguma parkų (72 parkai; 46,2% visų tirtų) yra peizažiniai, mišraus išplanavimo – 57 (36,5%) ir geometrinio plano – 27 (17,3%). Ištirtuose želdynuose iš viso auga 285 sumedėjusių introdukuotų augalų rūšys ir formos (Pinophyta – 86, Magnoliophyta – 199), priklausančios 35 šeimoms ir 80 genčių (Pinophyta – 3 šeimos ir 10 genčių, Magnoliophyta – 32 ir 70). Renovuojant anksčiau sukurtus ir kuriant naujus parkus, neužtenka tik gražios iniciatyvos. Čia turi dalyvauti patyrę šios srities specialistai – kraštovaizdžio architektai, dendrologai.
10.	V. Juknevičius	*Magnolijų taksonai, tinkamiausi gyvenamuosiuose mikrorajonuose*
	Magnolijų yra visžalių ar kasmet lapus numetančių medžių ir krūmų. Jos auginamos parkuose ir privačiose kolekcijose. Šie augalai yra dekoratyvūs ir puikiai atrodo auginant visžalių lapuočių ir spygliuočių medžių bei namų fone. Šalia magnolijų nepatartina sodinti kitų medžių ar krūmų, turinčių paviršines šaknų sistemas. Gausiau magnolijos žydi augdamos atviroje, saulės apšviestoje erdvėje. Lietuvos sąlygomis miestų gyvenamuosiuose mikrorajonuose tinkamos auginti yra japoninė magnolija (Magnolia kobus DC.), jos šiaurinis varietetas (M. kobus var. borealis Sarg.), agurkinė magnolija (M. acuminata L.), Lebnerio magnolija (M. x loebneri Kache), žvaigždinė magnolija (M. stellata (Siebold et Zucc.) Maxim.) ir Sulanžo magnolija (M. x soulangeana Soul. – Bod.).
11.	J Kučinskienė	*Gyvenamosios vietos pasirinkimas: želdinių ekologinių ir estetinių kriterijų įtaka*
	Straipsnyje aptariama želdinių estetinių ir ekologinių kriterijų įtaką aplinkos formavime. Gyvenamosios vietos pasirinkimą įtakoja daug įvairių kriterijų, gana didelę įtaką turi šalia esanti aplinka. Aplinkos formavime svarbią vietą užima žalieji plotai, jų pagalba sukuriamas švaresnis ir gražesnis kraštovaizdis.
12.	Gundega Lināre	*The Historical Valuables and the Landscape Design Problems of Nowadays in the Sleeping Areas of Riga*
	Historical development urban environment in town planning is observed. It is established, that more progressive and favourable for inhabitants are principles, which were put into practice by famous latvian architects G. Kufalts, A. Zeidaks and K. Barons. „Mežaparks” – the oldest residential district of Riga, which was built in 1901 – 1930 years of the 20th century is the greatest example of „garden town” principles implementation in Latvia. K.Baron’s produced method of residential district greening projecting is recomended to use more intensive in the studying process. For rising of landscape quality there is need to educate society by mass media through popularization of „good practise” in landscaping, to turn its attention to negative and positive examples in town building.
13.	R. Malakauskienė, J. Andriejauskienė	*Neringos krašto medinės mažosios architektūros ekoestetinės būklės problemos ir sprendimo būdai*
	Klimato kaitos pokyčiai keičia žmonių gyvenimą. Tokio pasikeitimo priežastys domina ne tik mokslininkus, bet ir įvairių ūkio veiklos sričių specialistus bei visuomenę. Pastangos kurti harmoningus žmogaus ir aplinkos santykius apsprendė ir architektūros lygį, kurį nusako ne tik estetinės jo savybės, bet ir neigiamas aplinkos poveikis. Straipsnyje analizuojamos šiuolaikinės mažosios architektūros ekoestetinės būklės problemos pajūrio regione.
14.	R. Mikaliūnaitė, G. Jarmalavičiūtė	*Vilkdalgių žydėjimo tarpsnio įvertinimas Šiaulių universiteto botanikos sode ir šios genties augalų paplitimas Šiaulių miesto gėlynuose*
	Vilkdalgio (Iris L.) rūšių bei veislių žydėjimo tarpsnio tyrimai atlikti Šiaulių universiteto botanikos sode bei šios genties augalų paplitimas Šiaulių miesto visuomeniniuose bei švietimo įstaigų gėlynuose 2007 m. Tirtos 2 vilkdalgio rūšys ir 20 veislių. Vienos vilkdalgio rūšies ar veislės žydėjimo tarpsnio trukmė buvo 5–13 dienų. Šiaulių miesto visuomeniniuose gėlynuose vilkdalgiai auginami 16 iš tirtų 37 gėlynų. Miesto gėlynuose labiausiai paplitę I. hybrida hort. 'Twice blessed' bei 'Amethyst Flame' veislės.
15.	G. Miklušytė, R. P. Sanderson.	*Darnios plėtros ir ekologinių principų pritaikymas gyvenamosios aplinkos projektavime*
	Darnios plėtros (vystymosi) principų taikymas gyvenamosios aplinkos projektavime leidžia siekti ekonominio, ekologinio bei socialinio gyvenimo balanso šiandien ir ateityje. Šių principų įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo valsybinės politikos darnios plėtros klausimų bei nuo sistemiško gyvenamajai aplinkai taikomų projektavimo principų užtikrinimo.
16.	R. Nekrošienė	*Apželdinimo ypatumai pavyzdingai tvarkomose Melnragės sodybose*
	Straipsnyje aptariami Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje esančios Melnragės gyvenvietės sodybų apželdinimo ypatumai. Tyrimai atlikti 2005 ir 2006 metų rugpjūčio mėnesiais. Įvertinta želdinių įvairovė, bendra aplinkos estetinė būklė gražiausiai tvarkomos sodybos rinkimuose dalyvavusiose sodybose. Nustatyta ypač didelė apželdinimo stilių įvairovė: vienose sodybose aplinka tvarkoma formaliu stiliumi, kitos sodybos išsiskiria prabangiu architektūriniu stiliumi. Daugelyje sodybų nustatyta didelė augalų įvairovė, inventorizuota ir retesnių dekoratyvinių žolinių bei sumedėjusių augalų rūšių ir formų. Bendras Melnragės gyvenvietės įvertinimas apželdinimo požiūriu tik patenkinamas.
17.	R. Nekrošienė	*Daugiabučių namų aplinkos apželdinimas pietų Švedijoje*
	Straipsnyje analizuojami daugiabučių namų aplinkos apželdinimo ypatumai Švedijoje. Augalų įvairovės, jų būklės, apželdinimo stilių tyrimai atlikti 2005 ir 2008 metais didžiausiuose pietų Švedijos miestuose: Karlskronoje, Roneby, Karlshamne ir Kristianstade. Nustatyti teritorijų prie senos ir naujos statybos daugiabučių namų apželdinimo skirtumai: prieš dešimtmetį ar seniau statytų namų teritorijose augalų įvairovė minimali, tuo tarpu prie naujesnės statybos namų aptikta ne tik didesnė augalų rūšių ir ypač formų įvairovė, bet ir įvairesni, modernesni augalų kompoziciniai deriniai.
18.	R. Olšauskaitė Urbonienė, D. Baravykaitė	*Miestų gyvenamųjų rajonų poilsio aplinka*
	Gyventojų poilsis yra įvairiarūšis. Atsižvelgiant į jo trukmę, poilsis skirstomas į kasdieninį, trumpalaikį (savaitgalio, švenčių dienomis) ir ilgalaikį (atostogas). Gyvenamojoje aplinkoje, t.y. miesto teritorijoje paprastai vystomas kasdieninis ir iš dalies savaitgalio ar švenčių poilsis. Būtų gerai, kad kiekvienas miesto gyventojas poilsio rūšį ir vietą galėtų pasirinkti pagal savo amžių, lytį, pomėgius bei sveikatos būklę. Tam reikalinga erdvė. Kasdieniniam, rečiau, savaitgalio poilsiui paprastai naudojama greičiausiai pasiekiama, šalia gyvenamosios vietos esanti erdvė - gyvenamasis mikrorajonas (gyvenamasis rajonas). Tačiau ne tik poilsio, bet ir gyvenimo kokybę (saugumą, dvasinę būseną ir pan.) labai įtakoja tinkamai pritaikyta ir sutvarkyta gyvenamojo mikrorajono aplinka.
19.	R. Olšauskaitė Urbonienė, M. Lankelis	*Klaipėdos želdynų sistema bei sudėtis ir alergizuojantys augalai*
	Želdynai daro didelę įtaką miesto planinei ir erdvinei struktūrai. Jie gerina sanitarines – higienines ir mikroklimatines sąlygas ir formuoja šiuolaikinio miesto landšaftą. Želdynai – tai įrengtos, naudojimui pritaikytos želdinių teritorijos: parkai, aikštės, skverai, kapinės, – kitaip tariant, želdinių ir įrenginių visuma. Dabartiniu metu Klaipėdos miesto teritoriją pagal prižiūrimų želdynų plotus dalijasi: Klaipėdos miesto savivaldybė, namų valdos, namų bendrijos, švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, visuomeninės įstaigos, komercinės įstaigos ir įmonės, susisiekimo sistemą aptarnaujančios įmonės, ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
20.	Orehovs A., Naburga I.	*Assortment of Perennials for Foundation Plantings of Multistory Buildings in Urban Residential Districts*
	Considered here are the ecological conditions for plantings of perennials at foundations of multistory buildings. The results observed in the Botanical garden of Latvia and other places on possibilities of garden use of perennials in such environment are dealt with 59 various taxa have been singled out up to this time that are sustainable to these natural and anthropogenic factors. Some important criteria for composition and recommendations are given for their ecologically based use in this article.
21.	A. Z. Pikturnienė	*Želdynų priežiūros personalo rengimo teisinis reglamentavimas ir suaugusiųjų mokymas Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje*
	Straipsnyje aptariamos Europos kraštovaizdžio Konvencijos nuostatos profesinio rengimo ir švietimo srityje. Analizuojamas želdynus ir želdinius tvarkančių asmenų mokymo reglamentavimas LR Želdynų įstatyme ir savivaldybių reikalavimai paslaugų teikėjams. Aptartas Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos bendradarbiavimas su darbo biržomis ir socialiniais partneriais, rengiant želdynų priežiūros specialistus, organizuojant kvalifikacijos tobulinimo seminarus.
22.	R. Pilkauskas, M. Pilkauskas	*Pasivaikščiojimo vieta gyvenamajame rajone*
	Straipsnyje nagrinėjami plačiai paplitę pasivaikščiojimo vietose du takų vedimo būdai: tiesiai ir aplinkui (1pav.). Prieita prie išvados, kad tiesus kelias – skubantiems, o aplinkkelis – išėjusiems pasivaikščioti. Kritiškai vertinama naujai pertvarkyta Rokiškio Nepriklausomybės aikštė, kurios koridorių pėsčiųjų takas išilgai padalina pusiau. Pateikiama pavyzdžių iš Vilniaus Justiniškių ir Fabijoniškių gyvenamųjų rajonų, kur tiesūs pėsčiųjų takai pertvarkomi pagal principus: erdvės suvienijimas; optimalus reginių apžiūros kampas; patogus poilsio vietų išdėstymas; galimumai keisti ir įvairinti maršrutą. Ašinis pasivaikščiojimo vietų sprendinys yra skiriamas praeiti, o ne pabūti. Du lygiagretūs pasivaikščiojimo takai su skersiniais praėjimais sudaro galimumą apeiti erdvę aplinkui, pamatyti daugiau reginių ir patirti daugiau įspūdžių.
23.	L. Pridotkienė, A. Katkevičius	*Klaipėdos bažnyčių gyvenamuosiuose rajonuose aplinkos realijos*
	Žmogaus gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo fizinių, bet ir nuo dvasinių, socialinių poreikių tenkinimo. Lietuvos bažnyčių statybos tradicijos turi gilias šaknis. Iki šiol atliekančios savo funkciją senosios bažnyčios išsiskiria kukliomis, saikingomis proporcijomis ir “jautriu” masteliu erdvėje, kurioje jos egzistuoja. Bandymai šias tradicijas interpretuoti moderniai neretai ir nepavyksta, ypač, kai jos statomos gyvenamųjų rajonų apsuptyje. Pagrindinė analizuojama problema – Klaipėdos miesto bažnyčių gyvenamuosiuose rajonuose aplinkos fizinė ir estetinė aplinkos kokybė ir šių objektų patrauklumas gyventojams. Viešosiose erdvėse turėtų galioti tam tikri objektyvūs estetikos, skonio ir profesionalumo kriterijai. Nuolatinis, greitas jų kitimas, vertybių perkainojimas atsispindi ir aplinkoje, kurioje egzistuojame. Straipsnyje akcentuojamos šių dienų realijos – kas diskutuotina, problematiška, alternatyvu. Analizuojamų Klaipėdos bažnyčių patrauklumas iliustruojamas atliktos jaunuomenės apklausos rezultatais, kurie akivaizdžiai parodo esamą būklę ir aplinkos formavimo trūkumus bei problemas.
24.	O. Ragažinskienė N. Lapinskienė	*Vaistinių (aromatinių) dekoratyvinių augalų vaidmuo miestų želdynuose*
	Straipsnyje pateikiama vaistinių (aromatinių) dekoratyvinių daugiamečių augalų rūšių, kurios introdukuojamos Vidurio Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo prieskoninių (aromatinių) – medingųjų augalų kolekcijoje, biologinės savybės, nustatyti jų auginimo būdai ir šių augalų taikymas miesto želdynų formavimui. Vaistinių (aromatinių) dekoratyvinių augalų tyrimų pagrindu nustatytos jų pritaikymo galimybės miestų ir miestelių zonų apželdinimui bei vaidmuo kraštovaizdžio estetikai ir žmogaus sveikatos saugai.
25.	M. Samuitienė, M. Navalinskienė	*Zundas (Eryngium L.) pažeidžiantys Nepovirus genties virusai ir 16SrI–M pogrupio fitoplazma*
	Virusinės ligos pažeistų alpinės zundos (Eryngium alpinum L.) lapai buvo išmarginti žalsvų įvairios formos dėmių. Sergantys augalai mažesni už sveikuosius, jų lapai šiek tiek deformuoti. Iš ligos pažeistų zundų išskirti ir identifikuoti vaistučio mozaikos (arabis mosaic virus, ArMV) ir pomidorų žiediškosios dėmėtligės (tomato ringspot virus, ToRSV) virusai, priklausantys Nepovirus genčiai. Virusai buvo identifikuoti augalų indikatorių, elektroninės mikroskopijos ir DAS–ELISA metodais. Fitoplazminės ligos pažeisti augalai buvo žemaūgiai, turėjo geltos, žiedų deformacijos ir žaliažiedės požymius. 16Sr–I (astrų geltos) grupės I–M pogrupio fitoplazma buvo aptikta ir 16S rRNR genų sekos pagrindu identifikuota PGR ir RFIP analizės metodais. Aprašyti ligų kontrolės būdai.
26.	R. Skarbalienė, R. Repšienė	*Gargždų miesto gyvenamųjų rajonų prie centrinės gatvės želdynų analizė*
	Straipsnyje analizuojami Gargždų miesto centrinėje gatvėje prie gyvenamųjų namų esantys želdynai. Želdynai vertinti po atliktos gatvės rekonstrukcijos. Tyrimai atlikti 2008 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Rekonstruojant gatves, įrengiant gėlynus ne visada remiamasi atliktais tyrimais. Gargžduose prie centrinės Klaipėdos gatvės gyvenamųjų namų trūksta profesionaliai sutvarkytų gėlynų, o esančiuose gėlynuose gėlių sortimentas skurdus, monotoniškas, kai kur parinktas netinkamas spalvinis akcentas.
27.	V. Snieškienė, A. Stankevičienė	*Retų Lietuvoje rūšių ir veislių kaštonai gyvenamųjų rajonų želdiniuose*
	Lietuvoje gyvenamųjų rajonų želdiniuose gali būti auginami ne tik paprastieji kaštonai, bet ir kitos retesnės kaštono genties rūšys ar veislės. Pastaruoju metu, išplitus naujiems patogenams, rekomenduojant retesnių rūšių augalus želdiniams, svarbu įvertinti jų fitopatologinę būklę. Svarbiausias daugumos kaštono genties augalų dekoratyvumą mažinantis veiksnys pastaraisiais metais yra kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridella) – invazinis, minuojantis lapus kenkėjas. Kol kas Lietuvoje nebuvo aptikta jos pažeistų Aesculus flava Aiton, A. pavia L. ir A. x neglecta Lindl. Stipriausiai pasireiškianti grybinė liga yra miltligė, kurios sukėlėjas kaštoninė uncinulė (Erysiphe flexuosa). Įvežamiems į Lietuvą retesnių rūšių ir veislių kaštonams, didelį neigiamą poveikį daro nepalankios klimato ir aplinkos sąlygos, po to – paviršinės medienos ardytojas, paprastoji alksniabudė (Schizophyllum commune). Kol kas efektyviausios kaštonų kenkėjų ir ligų plitimą ribojančios priemonės yra nukritusių lapų šalinimas.
28.	G. Štukėnienė	*Daugiamečiai žoliniai augalai – medžiaga želdinių kompozicijoms*
	Daugiamečių dekoratyviųjų augalų įvairovė ir pasiūla pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo. Besikeičiančios aplinkos sąlygos, urbanizacija, didėjantis aplinkos užterštumas, ligų ir kenkėjų plitimas, kelia naujus reikalavimus dekoratyviniams augalams. Augalų sortimento ne tik rūšinė, bet ir veislinė sudėtis nuolat kinta. Straipsnyje apžvelgiamos dabartinės daugiamečių žolinių augalų (gėlių) ekspozicijos Vilniaus universiteto Botanikos sodo Gėlininkystės skyriuje.
29.	A. Thon, W. Kircher, R. Pesch, G. Schmidt, I. Thon	*Functionality, Appearance and Water Purification Rates of Perfused Vegetation Mats for Water Treatment at Private Swimming Ponds*
	Planting combination with species of lime fen communities seemed to be suitable for shallow substrate wet roof garden vegetation with the function of a swimming pond filter. The lime fen variant needs to be tested in a higher amount of repetitions. Pilot facilities should be installed to investigate the optimal benefit, precisely compared with cooling roofs (Possmann, 1993). During the trials the cooling effect of perfused roof garden vegetation was pretested and first results were encouraging. Accurate measurements and statistical analyses should help in estimating the practical use of swimming pond filters for roof insulation. The roof planting should also help in cooling the buildings in summer. Considering climate change, the installation of water bodies in urban landscape might contribute to improve life quality as well (Abromas, Grecevicius, Marcius, 2007; Kucinskiene, Malakauskiene 2007).
30.	J. Vaidelys, D. Misiūnas	*Lauko gėlių sortimento parinkimo miestų gyvenamųjų namų rajonų gėlynams, meninės raiškos ir bioekologiniais kriterijais, teoriniai pagrindai*
	Straipsnyje aptarta pagrindinių meninės raiškos priemonių ir bioekologinių kriterijų, įtakojančių lauko gėlių sortimentą miestų gyvenamųjų namų rajonų gėlynams ištekliai, pateikti „Dekoratyviųjų žolinių augalų sortimente Lietuvos želdynams“, kurio autoriai J. Vaidelys ir D. Misiūnas (Vaidelys, Misiūnas, 2008). Gėlynų meninę vertę labiausiai įtakoja augalo aukštis, habitas, lapų ir žiedų spalva, faktūra, žydėjimo trukmė. Bioekologinė gėlių grupė, augalo poreikis dirvai, šviesai, žydėjimo laikas yra pagrindiniai bioekologiniai kriterijai, formuojantys lauko gėlių sortimentą gyvenamųjų namų rajonų gėlynams.
31.	J. Varkulevičienė, D. Liberytė	*Poliantinių rožių introdukcija ir pritaikymas gyvenamųjų rajonų želdiniuo*se
	Straipsnyje pateikiami Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode auginamų poliantinių rožių (Rosa polyantha Sieb & Zucc.) veislių morfologinių dekoratyvinių savybių vertinimo rezultatai, aptariamas jų tinkamumą auginti gyvenamųjų rajonų želdiniuose. Nustatyta, kad 8 veislės tinka įvairaus tipo ir paskirties gėlynams. Ilgiausiai žydėjo 'Eulalia Berridge' – 142 d. ir 'Pink Cascade' – 136 d., trumpiausiai žydėjo 'Mary' – 84 dienas. Krūmo aukščiu ir žiedų gausumu žiedyne pasižymėjo 'Perle Angevine' (71,5±3,75 vnt.) ir 'Morsjaroos' (56,0±3,32 vnt.), o 'Eulalia Berridge' (5,5±0,95 cm) turėjo didesnius žiedus.
32.	J. Varkulevičienė, R. Maršelienė	*Azijinių lelijų hibridų tyrimas VDU Kauno botanikos sode ir jų pritaikymas gyvenamųjų rajonų želdiniuose*
	Straipsnyje apibendrinami Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode auginamų azijinių lelijų hibridų (Asiatic Hybrids) grupei priklausančių veislių introdukcijos tyrimai. VDU Kauno botanikos sode, atlikus lelijų fenologinius stebėjimus, įvertinus jų morfologines dekoratyvines savybes, atsparumą ligoms, išskirtos veislės, rekomenduotinos dauginti, platinti ir auginti gėlynuose bei želdiniuose. Lelijų žydėjimo trukmė 15–25 dienos, žydėjimo laikas – paskutinė birželio mėn. – pirmoji rugpjūčio mėn. dekados.
33.	R. Vasiliauskienė, D. Vaičekauskaitė Andriulienė	*Platelių miestelio ir jo apylinkių rekreacinio kraštovaizdžio vertinimas*
	Svarbiausieji veiksmai rekreacinės aplinkos apsaugos ir rekreacinių išteklių racionalaus naudojimo sferoje – parengti rekreacinės infrastruktūros (tvarkymo) schemas. Valstybinėje turizmo plėtros programoje numatytiems rekreaciniams arealams, likviduoti gamybinius objektus, esančius paupiuose ir paežerėse, apželdinti intensyvios agrarinės veiklos nuplikintas vandens telkinių pakrantes, sukurti želdynų sistemas pajūryje, įgyvendinti krantotvarkos programas, paplūdimių ir kopų rekreacinės infrastruktūros schemas, parengti vaizdingiausių teritorijų pažintinio turizmo schemas. Taip pat atlikti Lietuvos kraštovaizdžio estetinį įvertinimą, formuoti rekreacinę infrastruktūrą pagal aplinkosaugos reikalavimus. Šiuo metu siekiama rekreacinę infrastruktūrą formuoti taip, kad kuo mažiau butų keičiamas natūraliai susiformavęs kraštovaizdis.
34.	R. Vasiljeva	*Klaipėdos miesto gyvatvorių formavimo galimybės remiantis užsienio patirtimi*
	Gyvenamuose rajonuose gyvatvorė atlieka įvairias funkcijas: apsaugo nuo vėjo, dulkių, maskuoja nuo neišvaizdaus pastato cokolio, papuošia aplinką gausiai žydinčiais ir spalvingais lapais arba atskiria erdves. Daugiabučių rajonuose sodinamos žydinčioms augalų grupėms sudaryti, aukštos ir vidutinės gyvatvorės padeda apsaugoti nuo triukšmo ir vėjo, aprėminti gėlyną, gatvėse sukuria nenuobodų pėstiesiems koridorių, mokyklų, darželių aplinkoje sudaro atskiras zonas (išskiria ar vaikų žaidimo aikštelę). Darbe aptariu Klaipėdos apželdinime populiarias gyvatvores ir palyginu su panašaus klimato juostoje esančia Belgijos sostine Briuseliu ir ten esančia želdinių įvairove.
35.	K. Žeimavičius, A. Vitas	*Sumedėjusių augalų rūšinė įvairovė ir sveikatingumas Kauno miesto mikrorajonų mišrios paskirties želdiniuose*
	Darbe aptariami sumedėjusių augalų rūšinės sudėties ir būklės 2008 m. tyrimo rezultatai Kauno miesto mikrorajonų mišrios paskirties želdiniuose. Nustatyta, kad daugiausiai rūšių auga Dainavos, Centro ir Kalniečių mikrorajonuose. Vyrauja lapuočiai medžiai. Daugiau spygliuočių rūšių auga Petrašiūnų ir Šilainių mikrorajonų želdiniuose. Blogesnė sumedėjusių augalų būklė – Petrašiūnuose, Žaliakalnyje, Panemunėje ir Vilijampolėje. Augalų būklės pablogėjimo požymiai – defoliacija, nekrozė ir miltligė.