Straipsniai:

1.	Jonas Abromas, Vesta Sinušaitė, Enrika Tamošauskienė, Kristina Vintilaitė, Evelina Jakutytė	*Klaipėdos miesto naujų daugiabučių gyvenamųjų mikrorajonų* *rekreacinė aplinka*
	Straipsnyje pateikiami Klaipėdos miesto naujų daugiabučių gyvenamųjų mikrorajonų („Dragūnų“, „Žolynų“, „Dangės vingio“, „Gandrališkių“, „BIG 2“ / „Arkados“) rekreacinės aplinkos tyrimų rezultatai. Gyvenamųjų mikrorajonų aplinkos analizė ir gyventojų apklausa atlikta 2010 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Anketinės apklausos būdu siekta išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie esamą gyvenamųjų mikrorajonų aplinkos kokybę.
2.	Milda Aidukaitė	*Mažieji –„didieji“ kraštovaizdžio architektūros statiniai*
	Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių buvimas erdvinėse struktūrose nuteikia ten esančius skirtingiems pojūčiams, veiksmams ar vietovės studijoms. Šie statiniai želdynui suteikia tam tikrą estetiką, idėjinį-politinį turinį, tenkina kultūrinius-buitinius poreikius, skatina užimtumą vienokiu ar kitokiu aspektu. Tai labai svarbūs kraštovaizdžio architektūros elementai, kurie sudėlioja galutinius taškus erdvinių struktūrų jungtyse meniniu, funkciniu ir idėjiniu požiūriais. Straipsnyje pateikiamas kraštovaizdžio architektūros statinių geografinis aspektas, jų „išsidėstymas laike“ – atsižvelgiant į laikotarpius, stilių. Aptariama mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių formos, dydžio, medžiagos, spalvos, jų vietos svarba erdvinėse struktūrose.
3.	Alvija Barysaitė, Lina Davidavičiūtė, Simona Mikalauskaitė, Edita Serapinaitė	*Žemaitijos dvarų mažoji architektūra ir jos ateitis*
	Straipsnyje pateikta informacija apie istorinės Žemaitijos dvarų mažosios architektūros būklę, analizuojami jų kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, išsaugojimo perspektyvos. Dvarų sistema tiesiogiai sietina su Lietuvos valstybingumo ir žemės ūkio raida, tradicijomis. Dvarų aplinka – labai svarbus Žemaitijai ir visai Lietuvai kultūrinis palikimas, kurį būtina išsaugoti ateities kartoms. Šiuo metu Lietuvos dvarų mažosios architektūros būklė yra bloga. Straipsnyje apžvelgiamos dvarų priklausinių (mažosios architektūros) esminės problemos, pateikiamos jų išsaugojimo perspektyvos
4.	Irina Bondorina, Miko Krstev	*The Grafted Ornamental Plants in Gardening (Greening) Cities*
	The article deals with the possibilities of using new decorative forms of plants received with the help of grafting in cities greening.
5.	Laima Česonienė, Remigijus Daubaras	*Margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) panaudojimo apželdinimui galimybių tyrimai VDU Kauno botanikos sode*
	Tirta Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim. fenotipinė įvairovė bei sezoninio vystymosi ypatybės. Nustatyta, kad įvairių veislių ir klonų vegetacijos periodas tęsiasi nuo 176 iki 188 dienų. Lietuvos klimato sąlygomis šiam augalui išskirtas tik vienas kritinis periodas – pavasaris. Tirtos veislės ir klonai skyrėsi vidutiniu mišrių ir vegetatyvinių ūglių, kurie lemia augalų augumą, ilgiu. Tyrimų metu išskirti informatyviausi požymiai, apibūdinantys fenotipinę aktinidijų įvairovę. Atrinktos dekoratyviausios veislės, kurios rekomenduotos gyvenamajai aplinkai gerinti.
6.	Indrė Gražulevičiūtė – Vileniškė, Irina Matijošaitienė	*Želdynų vaidmuo formuojant miestų istorinių centrų ekologinę ir socialinę aplinką*
	XX a. daugelis pasaulio miestų susidūrė su centrinių dalių modernizavimo būtinybe. Pokario metais pertvarkant miestų istorinius centrus nebuvo išvengta klaidų: žaliosios ir atviros erdvės buvo kuriamos griaunant istorinius pastatus ir ardant urbanistinę struktūrą. Pastaraisiais dešimtmečiais įsigali idėja, jog miestų ekologines, socialines, ekonomines ir kitas problemas reikia spręsti integraliai. Tai pagrindžia straipsnio tikslą – išanalizuoti želdynų ir kitų apželdinimo formų reikšmę vystant istorinių miestų centrų ekologinę ir socialinę aplinką.
7.	Indrė Gražulevičiūtė – Vileniškė, Aistė Ražauskaitė, Ligita Ažukaitė, Vita Bartininkaitė, Lina Kulbokaitė, Jurgis Kameneckas	*Darnaus vystymosi principais paremtas kraštovaizdžių formavimas urbanizuotose teritorijose*
	Straipsnio tikslas – išanalizuoti darnaus vystymosi principais paremto kraštovaizdžio formavimo ypatumus ir jų apraiškas urbanizuotose teritorijose. Šiam tikslui buvo atlikta literatūros analizė ir parengti penki eksperimentiniai koncepciniai kraštovaizdžio formavimo projektai. Projektai parodė galimybę integraliai realizuoti etines, estetines ir technologines darnaus kraštovaizdžio projektavimo koncepcijas urbanizuotoje aplinkoje ir galimybę šiuos principus taikyti įvairiame mastelyje pradedant miesto aikšte ir baigiant kraštovaizdžio draustiniu.
8.	Banga Grigaliūnaitė, Antanas Matelis	*Želdinių patogeniniai grybai ir kenkėjai istorinėse Vilniaus Rasų kapinėse*
	Straipsnyje pateikti duomenys apie patogeninius grybus ir kenkėjus, aptiktus 2009–2010 m. Vilniaus miesto senosiose Rasų kapinėse. Ant 10 rūšių pažeistų sumedėjusių augalų nustatyta 21 rūšis patogeninių grybų, priklausančių 15 genčių (Apiognomonia, Camarosporium, Climacodon Diplodia, Fomes,Fumago, Guignardia, Hendersonia, Microsphaera, Mycosphaerella, Nectria, Phyllactinia, Polyporus, Rhytisma, Uncinula) ir 2 klasėms: Ascomycota ir Basidiomycota. Plačiausiai išplitę milteniečių (Erysiphe) genties grybai. Uncinula tulasnei pažeidė Acer platanoides lapus – 5–25 %, Microsphaera vanbruntiana – Sambucus racemosa – 25–50 %. Daugiausiai patogeninių grybų (5 rūšys) aptikta ant Acer platanoides ir Tilia cordata. Žalingi grybai: Climacodon septentrionalis, Fomes fomentarius, Polyporus squamosus pažeidžia pavienius paprastuosius klevus, sukeldami medienos puvinius. Brandaus amžiaus paprastieji klevai labiausiai nukenčia nuo kinivarpų (Scolytinae).
9.	Banga Grigaliūnaitė, Elicija Stackevičienė, Antanas Matelis	*Klevo (Acer L.) ir liepos (Tilia L.) fitosanitarinė būklė naujuose* *Vilniaus miesto želdynuose*
	2004–2010 m. naujuose Vilniaus miesto želdynuose ant paprastojo klevo (Acer platanoides) (siauralapė ir rutulinė forma) nustatyti 5 rūšių grybai: Alternaria alternata, Cladosporium cladosporioides, Diplodia mamillana, Rhytisma acerinum, Uncinula necator, ant mažalapės liepos (Tilia cordata 'Greenspire') – 8: Apiognomonia errabunda, Capnodium tiliae, Cytospora sp., Diaphorte eres, Mycosphaerella microsora, Thyrostroma compactum, Schizophyllum commune, Paxillus involutus ir kenkėjai – amarai (Aphididae), skydamariai (Diaspididae), galus formuojančios erkės (Phytoptus tetratrichus), gleivėtasis lapų pjūklelis (Caliroa annulipes) ant didžialapės liepos (T. platyphyllos) – voratinklinės erkės (Eotetranychus tiliarum).
10.	Dainora Jankauskienė, Lina Kuklienė, Indrius Kuklys, Ieva Bertulytė	*Klaipėdos miesto vizualinės informacijos įrenginių erdvinio duomenų rinkinio kūrimas*
	Straipsnyje pateikiamas Klaipėdos miesto vizualinės informacijos bei išorinės reklamos erdvinio duomenų rinkinio kūrimo modelis, analizuojami duomenys apie vizualinės informacijos bei išorinės reklamos įrenginius: jų išdėstymą, estetinį vaizdą, įrenginių tipus, dydžius, statusą (įrenginys yra legalus ar pažeidžia nustatytus reikalavimus) bei kitą informaciją. Atlikus sudarytos Klaipėdos miesto vizualinės informacijos bei išorinės reklamos duomenų bazės analizę paaiškėjo, kad iš eksploatuojamų 114 įrenginių beveik pusė (53 įrenginiai) pažeidžia bent vieną Klaipėdos miesto vizualinės informacijos bei išorinės reklamos specialiajame plane numatytą reikalavimą
11.	Laimutis Januškevičius, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė	*Tarpukario metų parkai ir skverai – dendrologiniai ir architektūriniai aspektai*
	2006–2010 metų laikotarpiu buvo aplankyta ir ištirta per 30 šalies tarpukario metų miestų rekreacinių ir reprezentacinių želdynų. Dauguma šio laikotarpio parkų yra mišraus plano su vyraujančia peizažine dalimi. Didesnius ar mažesnius pasikeitimus šie želdynai patyrė pokario ir tautinio atgimimo metais, atsiradus jų teritorijoje naujiems infrastruktūros elementams, kurie daugiau ar mažiau suardė buvusią želdynų erdvinę struktūrą ir sumažino jų architektūrinę vertę. Iš viso ištirtuose želdynuose šiandien auga 130 introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių ir formų (Pinophyta – 40, Magnoliophyta – 90), priklausančių 27 šeimoms ir 64 gentims (Pinophyta – 3 šeimos ir 10 genčių, Magnoliophyta – 24 ir 54). Kraštovaizdžio architektūros požiūriu vertingiausi yra Likėnų sanatorijos, Druskininkų K. Dineikos, Birštono, Alytaus miesto ir Alytaus kolegijos parkai.
12.	Aleksandr Kabanov	*Collection Funds of Ornamental Plants of Main Botanical Garden Named after N. V. Tsitsin of the RAS: Ways of Formation and Prospects*
	The article discusses the features of stocking collection funds of ornamental plants of Main Botanical Garden Named after N. V. Tsitsin of the RAS herbaceous perennials for 65 years. Specific features of introduction trials of natural species and varieties. All samples under study, based on no less than three years of testing referred to as one of the 4 groups of prospects in terms of culture – unpromising, unpromising, promising, very promising. Samples, the first group, unpromising, carefully checked to avoid errors of cultivation. In some cases, may re-test of introduction. Noted that only those samples that can be attributed to a group of promising and very promising in terms of culture can become the basis for the enrichment of the cultivated flora of the region. Particular attention is paid to the preservation of varieties, which are considered not only as biological entities but also as an element of cultural heritage. The article highlighted the most interesting collection of ornamental grasses. In the framework of the possibility of introducing a new urban floras decorative perennial, it is proposed to use natural forms as they meet all the criteria. In some cases, quite promising and varieties, in particular relating to the old selection. One of the major tasks of any botanical garden is the popularization of scientific knowledge about plants. And for this purpose in the Department of ornamental plants creates a new collection, exhibition ornamental herbaceous plants, which would include virtually all of the collection. The article discusses the features of plants exhibiting in this exhibition. To preserve plant biodiversity in general, and varieties – as part of cultural heritage, proposed closer coordination between agencies and botanical nurseries.
13.	Jurga Kučinskienė, Jurgis Bučas, Elena Moščenkova	*Kraštovaizdžio pritaikymas pramoginiam naudojimui*
	Straipsnyje nagrinėjamos pramoninio kraštovaizdžio pritaikymo pramoginiam naudojimui aktualijos. Analizuojami potyrių rinkos aspektai, kurie remiasi vartotojo poreikių patenkinimu. Potyrių rinkos produktai – tai malonumą teikiantys potyriai. Potyriai įgyjami panaudojant visus penkis pojūčius, nes tik panaudojant visus pojūčius galima surformuoti žmogaus poreikius ir potyrius tenkinančią aplinką. Straipsnio tikslas nustatyti potyrių rinkos panaudojimo galimybes pritaikant kraštovaizdį pramoginiam naudojimui. Straipsnyje nagrinėjama potyrių reikšmė turizmo verslui, teminiai parkai, kaip pramogų rinkos dalis, bei pramoginio kraštovaizdžio formavimo galimybės ir panaudos tendencijos. Pramoginis kraštovaizdis turi tenkinti ekologinio, estetinio, kultūrinio, pramoginio ir ekonomiškai naudingo kraštovaizdžio sąlygas, nes tik toks kraštovaizdis patenkins žmonių kokybinės aplinkos ir ieškomų potyrių poreikį. Teikiami siūlymai suformuoti žmogaus poreikius ir potyrius tenkinančią pramoginio kraštovaizdžio teminių parkų aplinką.
14.	Jurga Kučinskienė, Vida Gerikienė	*Vaikų žaidimo aikštelių planavimo ypatumai*
	Straipsnyje nagrinėjamos vaikų žaidimo aikštelių projektavimo aktualijos. Analizuojama Lietuvos ir užsienio literatūra vaikų žaidimo aikštelių projektavimo klausimais, lyginami duomenys apie vaikų žaidimo aikštelių projektavimą. Vaikų žaidimo aikštelės – tai teritorijos, kuriose tenkinami vaikų poreikiai. Žaidimo ir sporto įrenginiai plačiai apžvelgiami ir nagrinėjami Europos standartuose, kurie jau pavirtinti ir Lietuvos standartizacijos departamente. Tai įrenginiai, nuo kurių įrengimo ir medžiagos kokybės priklauso mūsų vaikų saugumas ir geri pojūčiai.
15.	Gundega Linaare, Marina Jurkane	*Green Architecture Traditions of Latvia‘s Cemeteries and Memorial Complexes*
	In this article the information on historical and modern experience in creation of places of burial and memorial ensembles is presented, created projects of an improvement of such territories are estimated. Necessity of creation philosophically comprehended, aesthetically attractive, architecturally well arranged complexes which meet the necessary modern requirements is established.
16.	Zina Masilionytė	*Želdynų formavimas sakraliniuose kompleksuose*
	Senovės sakraliniuose kompleksuose suformuoti želdynai pasižymi įvairumu, panauda ir pritaikymu. Kai kurie želdynai estetiškai įkomponuoti papildo aplinką, išreiškia esamų statinių struktūrą ir jų simbolinį išdėstymą, o kiti praturtina žmonių poreikiams tenkinti skirtas erdves ne tik apeigoms, bet ir poilsiui. Senovės sakraliniuose kompleksuose želdinių paskirtis ir funkcijos labai skiriasi. Tad dėl kokių priežasčių ir kokiais principais remiantis senovės sakraliniuose statiniuose buvo formuojami želdynai? Kaip ir pagal ką sudaromos jų struktūros ir nustatomos paskirtys esamose erdvėse? Šie klausimai leidžia pažvelgti giliau į sakralinių kompleksų išskirtinumą ir problemas, su kuriomis jiems tenka susidurti.
17.	Rima Mikaliūnienė	*Verslo praktikos (VPMF) įtaka kraštovaizdžio dizaino specialistų rengimui*
	Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatoma plėsti verslumo ugdymą tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje būsimi kraštovaizdžio dizaino specialistai ugdomi verslumu pagrįstu mąstymu. Žinių ir verslo administravimo įgūdžių jie įgauna atlikdami verslo praktiką. Straipsnyje bandoma iš arčiau pažvelgti į kraštovaizdžio dizaino studijų programos studentų praktiką imitacinėje verslo praktinio mokymo firmoje „Florameta“, skyrių veiklą bei praktikos įtaką studentams adaptuojantis darbo rinkoje.
18.	Aušra Mlinkauskienė	*Architektūros paveldo kompleksų būklės pokyčių vertinimas ir kaitos prognozavimas*
	Keičiantis ekonominėms, kultūrinėms ir politinėms aplinkybėms, kinta architektūros paveldo objektų fizinė būklė ir kultūrinė vertė, mažėja kultūrinių kraštovaizdžių įvairovė, niveliuojasi regioniniai kultūrų skirtumai. Ne tik architektūros paveldo nuolatinė priežiūra, rūpestingas naudojimas ir profesionalus tvarkymas yra moderniosios paveldosaugos politikos dalis, bet ir šių objektų kaitos reguliavimas yra svarbus paveldosaugos aspektas. Daugelis teisės dokumentų bei atliktų paveldo objektų esamos būklės tyrimų rodo, kad esamomis paveldosaugos priemonėmis nebeįmanoma sustabdyti architektūros paveldo nykimo proceso. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant išsaugoti paveldo vertybes kaip šalies kultūros turtą ir kraštovaizdinį potencialą bei užtikrinti šių objektų evoliucinę raidą, architektūros paveldo kaitos tyrimai tampa ypač aktualūs.
19.	Rita Nekrošienė	*Gamtamoksliniam ugdymui pritaikyta mažoji architektūra pietų Vokietijos botanikos soduose*
	Straipsnyje analizuojami mažosios architektūros, pritaikytos gamtamoksliniam ugdymui botanikos soduose, įvairovė, panaudojimo būdai ir kt. Tyrimai atlikti 2006 metais pietų Vokietijos botanikos soduose: Miuncheno-Nymphenburgo, Schachen’o (Alpengarten Schachen) ir Augsburgo. Nustatyta, kad minėtuose botanikos soduose vyrauja mažoji architektūra, skirta informacijos pateikimui. Tai įvairios etiketės, reklaminiai ir informaciniai stendai, plakatai, iškabos. „Žaliosiose auditorijose“ suformuota įprasta mažoji architektūra: pavėsinės, suolai, tribūnos, apžvalgos aikštelės ir kt. Augsburgo botanikos sode nustatyta didžiausia gamtamoksliniam ugdymui skirtos mažosios architektūros įvairovė formų, medžiagiškumo, panaudojimo atžvilgiu.
20.	Rita Nekrošienė, Jurga Kučinskienė	*Formation of Green Areas of the Klaipėda City*
	Straipsnyje aptariami Klaipėdos miesto želdynų formavimo ypatumai XVII–XX amžiuje, analizuojama šiandieninė želdynų sistema. Atlikta želdynų formavimo SSGG analizė. Didelis dėmesys skiriamas Klaipėdos gatvių ir parkų želdynų dekoratyvinių augalų įvairovei. Aptariami svarbiausi Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai, susiję su šio miesto želdynų sistema.
21.	Aldona Zita Pikturnienė, Danguolė Juknienė	*Standarto BS OHSAS18011:2007 diegimo įvertinimas Klaipėdos įmonėse želdynų priežiūros aspektu*
	Straipsnyje aptariama želdynų priežiūros ir aplinkos tvarkymo darbų profesinė rizika ir pagrindžiama darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18011, kaip profesinės rizikos prevencijos priemonės, svarba. Analizuojami standarto BS OHSAS 18011:2007 diegimo įmonėse motyvai, teigiami pokyčiai ir neigiami aspektai.
22.	Regina Repšienė, Diana Baravykaitė	*Mažose talpose tinkamų auginti vandens augalų įvairovė Libereco botanikos sode*
	Straipsnyje apžvelgiama vandens augalų reikšmė aplinkai ir žmogui. Tyrimai atlikti 2010 metų liepos mėnesį Čekijos Libereco miesto botanikos sode. Analizuojama kolekcijoje eksponuojamų vandens ir pelkių augalų įvairovė. Nagrinėjamos šių augalų savybės ir jų panaudojimo galimybės apželdinant nedidelius vandens baseinėlius ar kuriant „vandens-pelkių sodą“. Pateikiami mažose talpose tinkami auginti žydintys nimfeidai bei miniatiūrinėms pelkėms įrengti helofitai.
23.	Artūras Savickas	*Jiesios piliakalnio želdiniai ir tvarkymo priemonės*
	Jiesios piliakalnio teritorijos tyrimo metu nustatyta želdinių rūšinė sudėtis, teritorinis išsidėstymas, estetinė būklė, taip pat piliakalnio infrastruktūros tinkamumas lankytojams. Straipsnyje nagrinėjamos piliakalnio teritorijos probleminės situacijos bei taikomi apsaugos ir tvarkymo reglamentai. Pasiūlytos želdinių tvarkymo ir infrastruktūros formavimo priemonės, galinčios pagerinti piliakalnio vizualinę raišką bei geriau pritaikyti jį viešajam pažinimui ir naudojimui.
24.	Marianna Smona, Andris Orechovs+	*Perennials and Rocks in Planting Compositions*
	This article contains information on perennials for planting in connection with the stone in the garden of the total use of controlled and uncontrolled use and in the gardens of limited use and partially limited use. 264 different perennial taxa suitable for garden habitat called ‘rock garden’ were marked out. In this type of plantings rocks are determinant factors in creation of certain ecological conditions.
25.	Vilma Stanaitienė, Jonas Vaidelys, Donatas Misiūnas	*Gėlių sortimento gėlinėms analizė Pietų ir Pietvakarių Lietuvos miestuose*
	Gėlių auginimas įvairiose talpose yra žinomas iš gilios senovės, kai šilumamėgiai vaistiniai ir vaisiniai augalai sodinti vidiniams didikų ir vienuolynų kiemeliams puošti ir natūralių vaistų reikmėms tenkinti. Straipsnyje apžvelgiama gėlinių raidos aspektai nuo seniausių iki dabartinių laikų, analizuojamas gėlinių panaudojimas Pietų ir Pietvakarių Lietuvos miestų želdynuose ir gėlių sortimentas, taikomas joms. Gėlių sortimentas Pietų ir Pietvakarių Lietuvos miestų gėlinėse analizuotas ekspedicijų metu, užpildant specialias gėlių sortimentą įvertinančias lenteles. 1980–1983 m. laikotarpiu Pietų ir Pietvakarių Lietuvos miestuose buvo auginama 27 taksonų gėlės, o 2004–2008 m. laikotarpiu net 42 taksonai. Du kartus padaugėjo vienmečių ir daugiamečių bioekologinių grupių gėlių taksonų skaičius, tačiau sumažėjo dvimečių gėlių taksonų.
26.	Antanina Stankevičienė, Vilija Snieškienė, Kęstutis Žeimavičius, Zita Jovaišienė, Rūtilė Pukienė, Adomas Vitas, Jonas Karpavičius	*Phytophthora genties grybai – pavojingi sumedėjusių augalų ligų sukėlėjai Europoje ir jų paieška Lietuvoje*
	Pastaraisiais metais globalinių klimato pokyčių poveikyje suintensyvėjo grybinių ligų, migracija. Nustatyta, kad daugelį dekoratyvinių augalų rūšių pažeidžia invazinis grybas – Phytophthora spp. Jau XX a. pabaigoje Europoje buvo aprašytos 54 rūšys. Lietuvoje šie tyrimai pradėti Z. Jovaišienės 2004 metais, o 2010 m., pradėtas kompleksinis Phytophthora spp. tyrimas: išskyrimas, identifikavimo galimybės, paplitimas, daroma žala. Šiuo metu aptikta 16 rūšių medžiai su pažeidimais, būdingais Phytophthora spp. Daugumoje vyrauja pavieniai pažeisti medžiai, tačiau dviejuose parkuose aptikta net 20–30 % pažeisto juodalksnio (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.).
27.	Judita Varkulevičienė	*Sumedėję bijūnai želdiniuose ir jų dekoratyviosios savybės*
	Straipsnyje apibendrinami Kauno botanikos sode auginamų 4 rūšių ir 2 varietetų sumedėjusių bijūnų introdukcijos ir aklimatizacijos tyrimai, jų tinkamumas auginti miesto želdiniuose. Šių bijūnų morfologinės-dekoratyvinės savybės yra labai įvairios: aukštis svyruoja nuo 73 iki 185 cm; žiedo skersmuo 5–22 cm; žiedų kiekis kere 30–120 žiedų; spalva įvairuoja nuo baltos, geltonos, oranžinės, raudonai rudos iki įvairaus violetinio atspalvio. Augalų žydėjimo trukmė tęsiasi 10–15 dienų. Ekologiniai veiksniai augalų vystymuisi ir dekoratyvumui didelės įtakos neturi.
28.	Kęstutis Žeimavičius, Vilija Snieškienė, Antanina Stankevičienė	*Medžių priežiūros problemos Lietuvos miestų želdynuose*
	Straipsnyje aptariamos medžių, augančių Lietuvos miestų želdynuose, priežiūros problemos. Ypatingų priežiūros priemonių reikalauja ekstremaliausiomis sąlygomis, t. y. gatvių želdiniuose, augantys augalai. Lengviau prižiūrėti rekreaciniuose želdiniuose augančius medžius. Pagrindinės miestų želdinių apsaugos proglemos: medžių genėjimo taisyklių pažeidimai, netinkamas medžių pasodinimas, mechaniniai kamienų pažeidimai, medynų priežiūros miestų parkuose stoka
29.	Aija Ziemeļniece	*Seeking of Synthesis and Harmony for Sculptures in the Space of Green Plantings*
	There is a significant meaning of the symbolics emotionally included in the works of art as well as in the total synthesis with the green plantings in the landscape architecture as well as in any other spatial art branch. Notwithstanding, the ability to perceive the information and the ability to feel the emotions characterize the different parts of human consciousness. Conformity exists between the qualitative structure of information and that of emotional one created by it. Depending on the specific landscape space or the total information of the form as well as on the conditions of the perception, the emotions caused may be more or less bright or only colour a bit our perception