Straipsniai:

1.	Valerija Baronienė	*Vertikalieji sodai miestų želdynuose*
	Pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo kelios naujos dekoratyvinės sodininkystės kryptys. Daugeliui jų būdinga ekologiškumo ir gamtos darna, kai kurios, pvz., konceptualizmas, stebina su natūralia aplinka kontrastuojančiomis raiškos priemonėmis. Viena ryškiausių miestų želdinimo naujovių – mažai vietos užimantys vertikalieji sodai, kuriuos 1988 m. patentavo prancūzų botanikas ir kraštovaizdžio architektas Patrick Blanc. Šio šimtmečio pradžioje patobulėjus ir atpigus įrengimo technologijoms, jų kūrimu užsiima šimtai kraštovaizdžio architektų ir apželdinimo įmonių. Parinkus tinkamus augalus vertikalieji sodai dešimtmečiais gyvuoja beveik neprižiūrimi, puošdami aplinką, gerindami mikroklimatą ir taupydami energiją.
2.	Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Irina Matijošaitienė	*Istorinių laikotarpių įtaka Trakų Vokės dvaro ansambliui*
	Pradedant XVIII a. parkai tapo neatskiriama Lietuvos dvarų sodybų dalimi. Trakų Vokės dvaro ansamblis su kraštovaizdinio suplanavimo parku, sukurtu garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto E. Andre, yra puikus reprezentacinės XIX a. dvaro sodybos pavyzdys. Ansamblis išgyveno dramatiškus XX a. istorinius pokyčius ir šiandien yra atviras visuomenei. Dvaro sodybos erdvinių struktūrų, vizualinių charakteristikų ir vertingųjų savybių ir jų pokyčių tyrimai gali būti naudingi rengiant sodybos tvarkymo ir priežiūros gaires ir siekiant išsaugoti patrauklų ir darniai funkcionuojantį parką dabarties ir ateities kartoms.
3.	Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Jurga Vitkuvienė, Ligita Ažukaitė	*Kaimo ir miesto gyvensenos ir estetikos darna priemiestinėse teritorijose: kaimo aplinkos reliktų integracijos miesto plėtroje gairių formulavimas*
	Urbanizuotų teritorijų drieka kelia vertingų kaimo aplinkos reliktų sunykimo grėsmę. Ši problema leido suformuluoti straipsnio tikslą – sudaryti koncepcines kaimo aplinkos reliktų integracijos miesto plėtroje gaires. Gairės remiasi šiuolaikinėmis paveldo vadybos idėjomis, paveldo konfliktų valdymo, dilemos sutaikymo idėjomis ir ekomuziejaus koncepcija ir apima socialinių procesų charakterio ir sklaidos valdymo, urbanistinių ir architektūrinių inovacijų kiekio ir kokybės valdymo kaimo aplinkos reliktuose rekomendacijas.
4.	Banga Grigaliūnaitė, Antanas Matelis, Elicija Stackevičienė	*Sumedėjusių augalų grybai ir kenkėjai Verkių dvaro parke*
	2004–2011 m. Vilniaus miesto Verkių dvaro parke ant 35 sumedėjusių rūšių augalų, priklausančių 28 gentims, nustatytos 55 patogeninių grybų rūšys. Žalingiausi grybai – Armillaria mellea, Fomitopsis pinicola nuo kurių žuvo mažosios liepos (Tilia cordata), Phaeolus schweinitzii – europiniai maumedžiai (Larix decidua), Lirula macrospora – dygiosios eglės (Picea pungens), Ophiostoma ulmi – kalninės guobos (Ulmus glabra). Labiausiai paplitę kenkėjai: Cameraria ohridella, parazituojanti paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum), Ips typographus – paprastąją eglę (Picea abies), Ips graveris – paprastąją pušį (Pinus sylvestris), Scolytus scolytus – kalninę guobą (Ulmus glabra).
5.	Atila Gul, O. Kamil Orucu, Sehriban Eraslan	*Miesto gatvių medžių projektavimas ir problemos Turkijoje*
	Gatvės medžiai – vienas svarbiausių miesto gamtinių turtų. Gatvės medžiai – svarbus miesto elementas, kuris gali pakeisti miesto gatves ir aplinką estetiniu, kultūriniu ir ekonominiu požiūriu. Gatvės medžiai turi pasižymėti stipriu apikaliniu augimu, stipriais šakojimosi kampais bei turėti didelę estetinę vertę, taip pat prognozuojamus augimo tempus ir ilgos gyvenimo trukmės potencialą. Deja, ne visi Turkijos miestai turi miesto gatvių medžių tvarkymo planus. Daug problemų ir klaidų yra miesto medžių projektavime ir metoduose TS # 8146 standartų požiūriu. Atlikti tyrimai Turkijoje rodo, kad šias problemas sukėlė netinkamų medžių parinkimas. Nėra jokių dizaino projektų, nesilaikoma atitinkamų intervalų tarp sodinamų medžių, neatsižvelgiama į estetines vertybes, o taip pat alergizuojančių medžių sodinimas, netinkamų sodinimui duobių problema ir miesto žmonių daromas neigiamas poveikis bei medžių priežiūros ir gydymo žinių trūkumas.
6.	Giedrė Ivavičiūtė, Rasida Vrubliauskienė	*Aukštadvario regioninio parko ir Paluknio seniūnijos deklaruotų plotų analizė*
	Straipsnyje pateikiama Aukštadvario regioninio parko, esančio pietryčių Lietuvoje, vaizdingoje Dzūkų aukštumoje, 2008 m. ir 2011 m. deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų bei gaunamų išmokų už deklaruotus plotus, lyginamoji analizė. Beveik visa teritorija yra Trakų rajone, tik nedidelė šiaurės vakarinė dalis priklauso Prienų ir Kaišiadorių rajonams, todėl palyginimui parinkta Paluknio seniūnija, esanti pietrytinėje Trakų rajono dalyje ir nepatenkanti į saugomą teritoriją.
7.	Dainora Jankauskienė, Lina Kuklienė, Indrius Kuklys, Romualdas Gudjonis	*Klaipėdos miesto Danės skvero želdinių erdvinių duomenų tikslumo įvertinimas*
	Straipsnyje pateikiamas Klaipėdos miesto Danės skvero želdinių erdvinių duomenų tikslumo įvertinimas. Naudojamasi Klaipėdos miesto atskirųjų želdynų plano informacija bei naujai gautais 171 želdinio matavimų rezultatais, o vizualizavimui sukurtas duomenų struktūros modelis. Rezultatai rodo, kad net 148 želdiniai turi dislokacijos paklaidų: 82 % želdinių padėties paklaida iki 2 metrų, 5 % želdinių padėties paklaida apie 2–3 metrus. Daugiau kaip 3 metrus siekianti padėties paklaida nustatyta net 12 % želdinių.
8.	Laimutis Januškevičius, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė	*Atgimimo laikotarpio rekreacinių želdynų dendrologiniai ir architektūriniai ypatumai*
	Iš viso 2006–2011 metais buvo aplankyta 34 nagrinėjamo laikotarpio želdynai: parkai, skverai, ąžuolynai bei kiti rekreaciniai želdynai. Detalesni dendrologiniai ir kraštovaizdiniai tyrimai buvo atlikti 13 šio laikotarpio želdynų. Pagal paskirtį, architektūrinius ypatumus ir panaudojimo pobūdį atgimimo laikotarpio želdynus galima būtų diferencijuoti taip: miestų, miestelių ir gyvenviečių parkai ir skverai; rekreacinės zonos (poilsio parkai); Lietuvos 1000-mečio garbei pasodinti želdynai (parkai, ąžuolynai); įvairių įstaigų, organizacijų ir privatūs dekoratyviniai želdynai. Pagal planinę erdvinę struktūrą dauguma tirtų želdynų yra peizažinio arba mišraus plano. Ryškus geometrinis planas būdingas tik Žalgirio parkui (Kauno raj.). Iš viso ištirtuose želdynuose auga apie 80 introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių ir formų (Pinophyta – 19, Magnoliophyta – 61), priklausančių 18 šeimų (Pinophyta – 2 šeimos, Magnoliophyta – 16). Kraštovaizdžio architektūros požiūriu vertingiausi rekreaciniai želdynai, esantys šalia natūralių vandens telkinių (ežerų ir upių): Ignalinos miesto poilsio parkas šalia Ilgio ežero, Švenčionių miesto poilsio parkas šalia Bėlio ežero, Utenos Dauniškio ežero parkas, jaunas Telšių Lietuvos 1000-mečio parkas šalia Germanto ežero ir Kauno Nemuno salos parkas.
9.	Jūratė Kamičaitytė- Virbašienė, Rugilė Rimkevičiūtė, Laimutis Januškevičius	*Mažoji architektūra kaip miestų rekreacinių želdynų socialinio gyvybingumo sąlyga*
	Miestų rekreacinių želdynų mažosios architektūros objektai – pagrindinė jų socialinio gyvybingumo sąlyga, nes jie sąveikaudami su kitais aplinkos komponentais ir elementais žaliosiose erdvėse atlieka estetinę kompozicinę (želdyno erdvinės struktūros formavimo), ergonominę (želdyno pritaikymo įvairiai rekreacinei veiklai: pažintinei, pramoginei, sportinei ir kt.), vietos tapatumo sukūrimo ir išsaugojimo bei ekologinę aplinkosauginę funkcijas. Lietuvos miestų rekreaciniuose želdynuose mažosios architektūros objektų trūksta, jie prastai prižiūrimi ir nerenovuojami, nauji objektai – dažnai tipiniai, nevisiškai įvertinantys kontekstualumo ir savitumo aspektus, ekologinius reikalavimus. Straipsnio tikslas – palyginus Lietuvos ir užsienio žaliųjų viešųjų erdvių tvarkymo pavyzdžius bei įvertinus visuomenės poreikius, nustatyti miestų rekreacinių želdynų mažosios architektūros objektų projektavimo kriterijus, svarbius šių miesto erdvių socialiniam gyvybingumui – optimaliam naudojimui ir darniai erdvinei raiškai.
10.	Jurga Kučinskienė, Diana Baravykaitė	*Potyrių vietovės – šių dienų planavimo iššūkis*
	Straipsnyje nagrinėjamos potyrių vietovių kūrimo aktualijos. Analizuojami potyrių rinkos aspektai, kurie remiasi vartotojo poreikių patenkinimu. Straipsnio tikslas – išanalizuoti potyrių vietovių planavimo ypatumus. Straipsnyje nagrinėjama potyrių vietovių reikšmė turizmo verslui, pramoginio kraštovaizdžio formavimo galimybės ir panaudos tendencijos.
11.	Gundega Linare	*Stylistic and Planning Features of New and Reconstructed Parks in Latvia*
	The main object of study is stylistic and planning features of new and reconstructed parks design projects. Park renovation projects such as Sarkanmuizas Park in Ventspils or Priezutakas in Garkalne, submitted during recent years, are analyzed there. Conclusions are drawn on factors affecting copmpositional and spatial planning of parks.
12.	Regina Malakauskienė, Vida Gerikienė	*Šiuolaikinių žaliųjų erdvių formavimo tendencijos istorinių parkų kontekste*
	Straipsnyje nagrinėjamos miesto viešųjų erdvių projektavimo aktualijos. Analizuojama Lietuvos ir užsienio literatūra miesto viešųjų erdvių projektavimo klausimais, trumpai apžvelgiama miestų architektūros ir sodo menų stilių raida bei šiuolaikinės architektūros ir kraštovaizdžio dizaino tendencijos. Šiandien Lietuvoje įstatymas viešąsias erdves apibrėžia kaip „bendro naudojimo teritoriją: žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes, parkus, skverus ir kitus želdynus“. Kiekvienu laikotarpiu socialinėje visuomenėje naujoms kultūroms, stiliams didelę įtaką darė naujos technologijos, moksliniai atradimai, ekonominių, socialinių pokyčių dinamika. Tradicinė miesto viešųjų erdvių sistema nuolat kinta kokybiniu, struktūriniu, ir kiekio požiūriu. Formuojantis ir plintant miestui ji tampa sudėtingesnė, polifunkciška ir daugiasluoksnė.
13.	Aušra Mlinkauskienė, Vilma Karvelytė Balbierienė	*Kauno ąžuolyno apsaugos ir tvarkymo galimybės*
	Darbe analizuojamos Kauno Ąžuolyno parko apsaugos ir tvarkymo galimybės. Apžvelgiamas Kauno Ąžuolyno formavimas, esama biologinė įvairovė, analizuojamas Kauno miesto užstatymas. Analizuojamos suformuotos Kauno Ąžuolyno pėsčiųjų ir dviračių takų (ir jų gretimybių) vertybių saugojimo bei tvarkybos režimų mokslinių tyrimų rezultatų nuostatos ruošiant laikinąjį apsaugos reglamentą. Vadovaujantis laikinojo apsaugos reglamento nuostatų aprašo papildymu, akcentuojama parko pėsčiųjų ir dviračių takų ir jų gretimybių įrengimo svarba parko saugojimo ir tvarkymo aspektu.
14.	Rita Nekrošienė	*Liepų, augančių urbanizuotoje aplinkoje, lapų ligų plitimo priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų*
	Tyrimai atlikti 2010 m. liepos – rugsėjo mėnesiais. Tyrimų tikslas – įvertinti meteorologinių sąlygų įtaką skirtingų rūšių liepų, augančių Klaipėdos miesto gatvių želdynuose, lapų ligų plitimui. Buvo stebimos trijų rūšių liepos: mažalapės (Tilia cordata Mill.), paprastosios (T. europaea L.) ir didžialapės (T. platyphyllos Scop.). Identifikuotos šios liepų lapų ligos: suodligė, rudmargė ir šviesmargė. Nustatyta, kad mažiau atsparios fitopatogenų poveikiui buvo mažalapės ir paprastosios liepos. Suodligės plitimą reikšmingai įtakojo oro temperatūra, o rudmargės ir šviesmargės plitimą – krituliai.
15.	Rita Nekrošienė	*Skirtingai urbanizuotų teritorijų aplinkos oro kokybės vertinimas pasyviosios lichenoindikacijos metodu*
	Epifitinių kerpių tyrimai buvo atlikti 2004–2005 metais trijose skirtingu oro užterštumu išsiskiriančiose teritorijose: parke, miške ir gatvių želdynuose. Iš viso buvo identifikuotos 52 rūšių epifitinės kerpės. Daugiausia kerpių rūšių rasta Rietavo parke – 42, mažiausiai – Klaipėdos gatvių želdynuose – 21. 14 kerpių rūšių dominavo visose trijose augavietėse. Remiantis vyraujančių kerpių rūšių gausumu nustatyta, kad Rietavo parke ir Girulių miške yra žemas oro užterštumas, AQV atitinkamai 43,5 ir 36,8. Klaipėdos gatvėse fiksuotas vidutinis oro užterštumas, AQV = 28,8.
16.	Algimantas M. Olšauskas, Petras Grecevičius, Ramunė Urbonienė	*Augalai pastato architektūrinėje kompozicijoje*
	Lietuvos miestų kraštovaizdis tampa vis labiau urbanizuotas, mažai lieka vietos želdiniams, todėl miestų ore nuolat tvyro dulkės, dujos ir kitokie teršalai, kurie daro neigiamą įtaką gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Ši problema ypač ryškėja didžiuosiuose miestuose. Šiame straipsnyje pateikta tyrimų apžvalga ir jos pagrindu analizuojami kai kurių Lietuvos miestų darnaus vystymosi aspektai, siejant juos su naujų kraštovaizdžio technologijų naudojimo galimybėmis.
17.	Aldona Zita Pikturnienė	*Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje darniosios raidos kontekste*
	Įgyvendinant žmonijos darniosios plėtros tikslus, svarbus vaidmuo tenka atsinaujinančių išteklių energijai. Lietuvoje sparčiausiai vystosi vėjo energetika, kurios poveikis gamtai ir kraštovaizdžiui vertinamas nevienareikšmiškai. Analizuojant vėjo jėgainių plėtros perspektyvas atskleista, kad pajūryje yra didžiausi vėjo energijos ištekliai, tačiau siekiant tolygiai apkrauti elektros tinklus, vėjo elektrinių parkus tikslinga statyti visoje Lietuvos teritorijoje. Vėjo energetikos plėtra turi būti neatsiejama nuo elektros tinklų jungčių su Švedija ir su Lenkija statybos. Jūrinė vėjo energetika reikalauja didelių investicijų ir tyrimų, todėl bus vystoma atsižvelgiant į parengtą plėtros schemą, pasekmių aplinkai vertinimą bei numatytą infrastruktūros plėtrą.
18.	Lina Pridotkienė, Audrius Katkevičius	*Piešimo ir grafikos įgūdžių įtvirtinimo metodiniai klausimai ir aktualijos kraštovaizdžio specialistų studijose*
	Kraštovaizdžio projektavime ir architektūroje naudojamasi įvairiomis priemonėmis savo mintims, idėjoms iliustruoti, įvairių objektų konstrukcijai ar formai perteikti. Tam būtini atitinkami įgūdžiai, kuriuos, tik iš esmės skirtingai, ugdo piešimas, tapyba, braižomoji geometrija, statybinė braižyba, kompiuterinė grafika. Mokydamiesi grafinio raštingumo studentai susipažįsta su atvaizdavimo principais ir metodais, kuriais remdamiesi gali susikurti, įvaldyti bei ištobulinti savitą grafinę „kalbą“. Jau pats terminas „kraštovaizdžio grafika“ nusako, į ką orientuojamasi tobulinant piešimo ir grafikos įgūdžius. Tai specifiniai, reikalingi kraštovaizdžiui projektuoti, grafiniai produktai: vietovės analitinės schemos, konseptualūs planai, detalizacijos eskizai, projekciniai planai, išklotinės, vizualiniai vaizdai. Pagrindinė analizuojama problema – optimalių laiko ir kokybės atžvilgiu metodų, kurie skatina kraštovaizdžio specialisto įgūdžių lavinimą, pasirinkimas ir su jų tobulinimu susijusių metodinių klausimų sprendimas bendrame studijų procese. Straipsnyje aptariamos ir dabarties studijų aktualijos, susijusios su kraštovaizdžio specialisto meninių, kūrybinių, komponavimo, erdvinio mąstymo, projektavimo įgūdžių ugdymu.
19.	Regina Repšienė, Regina Skuodienė	*Vermikomposto reikšmė augalų auginimo optimizavime*
	Agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale 2010–2011 m. atlikti tyrimai, siekiant įvertinti vemikomposto įtaką augalų augimui ir vystimuisi. Pasirinkti dviejų rūšių augalai: Triticum aestivum L. ir Viola wittrociana L. Tręšimas vermikompostu atliktas lokaliai – augalų sėjos metu įterpta kartu su sėkla. Vermikomposto skirtingos (0,25 t ha-1, 0,5 t ha-1, 1,0 t ha-1, 1,5 t ha-1) normos Triticum aestivum L. biometriniams rodikliams (sudygusių augalų skaičiui, šaknų skaičiui) esminės įtakos neturėjo. Viola wittrockiana L. augalai išaugino iš esmės didesnį lapų skaičių, kai jie buvo tręšti 1,5 t ha-1 norma vermikomposto. Šių trąšų didžiausia 1,5 t ha-1 norma dirvožemyje nežymiai padidino judriojo kalio, bendrojo azoto, bendrosios anglies, mainų kalcio ir mainų magnio kiekius.
20.	Vilija Snieškienė, Antanina Stankevičienė, Adomas Vitas	*Grybai ir kenkėjai, intensyviai plintantys Lietuvos miestų gatvių želdiniuose*
	Miestų gatvių želdiniai – ypatingi želdiniai augantys ekstremaliausiomis sąlygomis. Jų fitosanitarinė būklė gerokai skiriasi nuo kitų miestų želdinių (rekreacinių), nes ligų sukėlėjams ir kenkėjams šios sąlygos taip pat yra ypatingos ir vienoms jų rūšims palankios, o kitoms – ne. Prie gatvių augančių medžių ir krūmų rūšių įvairovė nedidelė, Lietuvos miestuose daugiausiai auginama Tilia (L.), Aesculus (L.) ir Acer (L.) genčių medžiai. Jų ligų sukėlėjų ir kenkėjų išplitimas ir gausumas ir nulemia gatvių želdinių fitosanitarinę būklę. Pastaruosius 15 metų labiausiai pastebimi buvo šie patogeniniai organizmai: Schizophyllum commune, Guignardia aesculi, Erysiphe flexuosa, Cameraria ohridella, Caliroa annulipes.
21.	Antanina Stankevičienė, Vilija Snieškienė	*Alytaus miesto rekreacinių želdynų būklė ir dermė miesto kraštovaizdyje*
	Tyrimo objektu buvo pasirinkti Alytaus miesto rekreaciniai želdynai. Šis miestas yra lyderis Lietuvoje tvarkant ir pritaikant gyventojų reikmėms miesto žaliuosius masyvus. Remiantis literatūros šaltiniais įvertinta rekreacinių želdynų dermė su supančia aplinka. 2009–2011 m. buvo atliekamas Alytaus miesto rekreaciniuose želdynuose augančių sumedėjusių augalų būklės vertinimas.
22.	Judita Varkulevičienė	*Introdukuotų paatogrąžių augalų įvairovė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje*
	Straipsnyje apžvelgiama paatogrąžių augalų reikšmė aplinkai ir žmogui. Tyrimai atlikti 2005–2011 metais VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje. Analizuojamos kolekcijoje eksponuojamos 47 rūšys augalų iš 20 šeimų, šių augalų savybės ir jų panaudojimo galimybės augti apželdinant interjerą bei auginant kambaryje ar žiemos sode. Pateikiami žydinčių, vaisius vedančių ir dekoratyvių lapų augalų, tinkančių auginti vėsiame interjere, aprašymai.
23.	Aija Ziemeļniece	*Miestų žaliųjų erdvių kraštovaizdžio stilius ir harmonija*
	Miesto erdvė, kaip vieningas erdvinis organizmas yra dinamiška, ji yra nenutrūkstamame pokyčių procese. Pagal ekonomikos augimą ir miesto erdvės vystymosi etapus yra aišku, kad miesto erdvė turi savo specifinį struktūrinį planą su vaizdų meninio komponavimo dimensija. Čia taip pat vyksta pokyčiai. Architektas turėtų įvertinti konkrečius miesto erdvės dėsningumus, tiek miesto erdvės kompozicijos, tiek ir organizacinio meno bendroje erdvėje atžvilgiu. Naudojant naujus funkcinius ir kompozicinius sprendimus, turėtų būti siekiama konteksto formų ir sintezės, pagrįstos kultūrine-istorine miesto erdvės harmonija. Ypač tai siejama su nauju statybos stiliaus mokslu, kai dažnai pamirštama apie tautinio identiteto išsaugojimą, susijusį su žalios kraštovaizdžio erdvės elementų įvedimo į naująsias statybas.