Straipsniai:

1.	Jonas Abromas, Petras Grecevičius, Algimantas M. Olšauskas, Antanas Sebeckas, Andrius Rimkus	*Kretingos miesto Vilniaus gatvės želdinių fizinės būklės ir dekoratyviųjų savybių tyrimai*
	Straipsnyje pateikta Kretingos miesto Vilniaus gatvės želdinių fizinės būklės ir dekoratyviųjų savybių tyrimų medžiaga. Tyrimo metu nustatyta želdinių rūšinė sudėtis, įvertinta dabartinė jų būklė ir priežiūros klaidos, atlikta fotofiksacija. Siekiant nustatyti želdinių svarbą priklausomai nuo abipus gatvės esančių teritorijų ar objektų tipų, Vilniaus gatvė buvo suskirstyta į charakteringas atkarpas, taip pat atsižvelgta ir į skirtingą želdinių būklę bei priežiūrą. Pateikiamos rekomendacijos Vilniaus gatvės želdiniams tvarkyti vykdant gatvės rekonstrukcijos darbus. Parengtos ir bendresnio pobūdžio išvados, atkreipiančios dėmesį į bendrą prastą Kretingos centrinės dalies želdinių būklę.
2.	Valerija Baronienė	*Kvapieji sumedėję augalai miestų želdynuose*
	Žmogus jau seniai įvertino augalų skleidžiamą aromatą kaip jų teigiamą savybę ir priežastį auginti maloniai kvepiančius augalus. Ne kartą tyrimais įrodyta, kad įvairūs kvapai ne tik praturtina žmogaus gyvenimą ir teikia teigiamų emocijų, bet turi reikšmės ir sveikatai. Lietuvos želdynuose auginami apie 80 rūšių kvapieji augalai, bet jų skaičių galima gerokai padidinti. Tai būtų vienas iš paprastų būdų padaryti miestiečių gyvenimą malonesnį ir sveikesnį.
3.	Erika Brinkytė, Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė	*Urbanizuotojo ir kaimiškojo kraštovaizdžių sąveikos raiška ir panaudojimas formuojant miestų želdynus*
	Straipsnyje aptariami urbanizuotos ir kaimiškos aplinkos sąveikoje besiformuojantys kraštovaizdžiai ir kaimo aplinkos bruožų bei struktūros ypatumų panaudojimo rekreacijai galimybės formuojant ekologiškus ir patrauklius miesto želdynus. Straipsnyje pateikiamas miesto ir kaimo aplinkos sąveikoje besiformuojančių kraštovaizdžių apibūdinimas ir išskiriami jų tipai. Siekiant straipsnio tikslo taip pat buvo atlikta literatūroje pateikiamų miesto ir kaimo sąveikos modelių analizė ir aptarti jų ypatumai miesto želdynų formavimo kontekste. Aptariant Lietuvos atvejį, buvo įvertintos skirtingų istorinių Lietuvos kaimo kraštovaizdžio tipų reliktų panaudojimo formuojant želdynus priemiestinėse teritorijose galimybės.
4.	Laima Česonienė, Remigijus Daubaras	*Pusiau aukštaūgių šilauogių tinkamumas apželdinant privačias sodybas*
	Sodinė šilauogė yra naujas sodo augalas Lietuvoje, vertinamas ne tik dėl uogų, bet ir dėl dekoratyvinių savybių. VDU Kauno botanikos sode 2002–2011 m. atlikti pusiau aukštaūgių veislių sezoninio vystymosi ypatybių ir produktyvumo tyrimai. Tyrimams pasirinktos lietuviškos veislės ‘Danutė’, ‘Freda’, selekcinis numeris Nr. 16 ir amerikietiška veislė ‘Northcountry’. Pusiau aukšaūgių šilauogių fenologinių tarpsnių vertinimas parodė kad jos pasižmi plačiu adaptacijos potencialu. Tyrimų metais nustatyta, kad pusiau aukšaūgė šliauogė labai gerai žemoja ir pakenkimų po žiemos nenustatyta. Atlikus morfologinį veislių įertinimą nustatyta, kad dekoratyvumu išsiskiria lietuviška veislė ‘Danutė‘, pasižyminti vešliu ir tankiu keru, gausiu žydėjimu bei ryšiai raudona lapų spalva rudenį.
5.	Steponas Deveikis, Vaiva Deveikienė, Ona Deveikytė	*E. Andrė pasiūlytos Montevideo transformacijos – miesto viešųjų želdynų formavimo projektas ir jo realizavimas*
	Straipsnyje pateikiama Urugvajaus sostinės Montevideo želdynų sistemos kūrimo apžvalga. Montevideo želdynų sistemos kūrimą 19 a. pabaigoje savo projektais pradėjo prancūzų kraštovaizdžio architektas E. Andrė, vėliau dirbęs ir Lietuvoje. Apibūdinama ir įvertinama pasiūlytų urbanistinių transformacijų reikšmė, realizavimo pobūdis ir dabartinė būklė. Straipsnis parengtas remiantis duomenimis, kuriuos autoriai surinko tyrinėdami Montevideo želdynus in situ ir in visu bei bendraudami su E. Andrė kūrybos tyrinėtojais. Akcentuojama viešųjų miesto parkų kūrimo patirtis ir dėsningumai, kurių pažinimas yra reikšmingas tolesnei parkų meno raidai ir kultūros paveldo apsaugai Lietuvoje.
6.	Dorota Gawryluk	*The Importance of Contemporary Greenery Modernizations* *of Historical Squares in Polish Cities*
	Numerous examples from around the world (NY, Berlin, London, ...) of urban public areas modernizations, carried out with respect to historical and cultural values of the places, using modern technology and building solutions, but also ordered greenery, indicate an opportunity to preserve the spatial identity of the city and its individual image. The article presents examples of squares in Polish cities (mainly in the area of Podlasie), which have already been subjected to modernization (Warsaw – Grzybowski Square, Bialystok, Ostrow Mazowiecka, Tykocin) and future modernization projects (Choroszcz, Knyszyn, Suwalki). Examples are presented from the perspective of the analysis of greenery use as a mean of urban composition to refer to the historical cultural values and their visibility in the area of squares.
7.	Vida Gerikienė, Regina Malakauskienė	*Klaipėdos miesto aplinkos kokybės analizė*
	Straipsnyje nagrinėjama Klaipėdos miesto aplinkos kokybė. Analizuojama literatūra urbanizuotų teritorijų aplinkos kokybės klausimais, trumpai apžvelgiami miesto aplinką veikiantys veiksniai, miesto aplinkos formavimosi ypatumai bei miesto aplinkos poveikis žmogui. Tiriamajame darbe aptariami Klaipėdos savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatai.
8.	Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Vilius Urbonas	*Miestų centrų regeneracijos tendencijos: miesto-sodo koncepcijos persvarstymas*
	Straipsnyje aptariami šių dienų miestų centrų regeneracijos iššūkiai ir tendencijos Vakarų Europoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas Didžiajai Britanijai, kur pastaraisiais metais buvo įgyvendinta itin daug miestų centrų integralaus atgaivinimo projektų. Kaip pavyzdys analizuojamas Bradfordo miesto centro regeneracijos bendrasis planas, kuriame itin daug dėmesio skiriama apželdinimui ir viešųjų erdvių kokybei. Remiantis šiuo pavyzdžiu persvarstoma miesto-sodo urbanistinė-architektūrinė koncepcija ir jos realizavimo galimybės šiuolaikiniame mieste. Straipsnyje apsvarstomos minėtų regeneracijos koncepcijų nuostatų pritaikymo Lietuvos miestams galimybės.
9.	Banga Grigaliūnaitė, Antanas Matelis, Ona Motiejūnaitė	*Grybai, aptinkami Vilniaus miesto Vingio parke*
	2011–2012 m. Vilniaus miesto Vingio parke ant sumedėjusių ir žolinių augalų, išvartų, kelmų, žolinėje dangoje aptiktos 73 grybų (Fungi) rūšys, priklausančios 67 gentims. Visi nustatyti grybai priklauso papėdgrybūnų (Basidiomycota) ir aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriams, vienas – oomikotų (Oomycota). Nustatyti agresyviausi patogeniniai Fomitopsis, Heterobasidion, Phellinus genčių grybai – gyvos ir negyvos medienos ardytojai. Plačiausiai paplitusi pušinė kempinė (Phellinus pini), pažeidžianti senas paprastąsias pušis (Pinus sylvestris). Rasta daug saprotrofų bei valgomų menkaverčių grybų. Ant žolinių ir sumedėjusių augalų lapų identifikuoti parazituojantys Erysiphe, Entomosporium, Marssonina, Mycosphaerella bei kitų genčių grybai, kurie augalams didelės žalos nepadarė.
10.	Dainora Jankauskienė, Lina Kuklienė, Indrius Kuklys, Rasida Vrubliauskienė	*Urbanizuotų teritorijų topografinių elementų erdvinių duomenų tikslinimas*
	Aprašyti, koduoti ir įvertinti surinktų topografinių elementų erdvinius duomenis plačiai taikomos GIS technologijos. Jų panaudojimas projektavimo uždaviniams spręsti tapo ne tik paprasta būtinybe, bet ir tolesne ekonominės bei socialinės pažangos sąlyga. Straipsnyje pateikiamas sudaryto Klaipėdos miesto atsitiktiniu atrankos būdu pasirinktos teritorijos topografinio plano įvertinimas patalpinant jos erdvinių elementų duomenis į Klaipėdos miesto GDB500K masyvą. Įvertinus buvo nustatyti netikslumai: pagal esamą situaciją gyvenamasis namas nutolęs per 1,06 m, tvora per 1,38 m, šaligatvio netikslumai siekė iki 1 metro, o šlaito iki 1,82 m paklaida.
11.	Laimutis Januškevičius, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė	*Pokario metų parkų ir skverų dendrologinis ir kraštovaizdinis įvertinimas*
	2005–2012 m. buvo aplankyta ir ištirta 100 pokario laikotarpio šalies parkų ir skverų. Pagal plotą ištirtus želdynus galima būtų suskirstyti taip: dideli parkai (plotas daugiau kaip 20 ha) – 18 parkų (18 % visų tirtų), vidutiniai (10–20 ha) – 20 (20 %), maži parkai ir skverai (iki 10 ha) – 62 (62 %). Geros ir labai geros būklės rasta 14 parkų ir skverų (14 % visų tirtų), vidutinės – 72 (72 %), patenkinamos – 13 (13 %), blogos – tik 1 parkas (1 %). Ištirtuose želdynuose iš viso auga 285 sumedėjusių introdukuotų augalų rūšys ir formos (Pinophyta – 86, Magnoliophyta – 199), priklausančios 35 šeimoms ir 80 genčių (Pinophyta – 3 šeimos ir 10 genčių, Magnoliophyta – 32 ir 70). Dauguma tirtų želdynų (47 parkai ir skverai, t. y. 47 % visų tirtų) yra mišraus plano, peizažinio – 40 (40 %) ir geometrinio – 13 (13 %). Kraštovaizdžio architektūros požiūriu vertingiausi yra: Santakos parkas (Kaunas), Poezijos ir Pašešupio parkai (Marijampolė), Jaunimo parkas (Panevėžys), Didžiosios salos parkas (Zarasai), Girionių parkas (Kauno raj.), Druskonio ežero ir Vijūnėlės upelio tvenkinio parkai (Druskininkai), Jaunimo parkas (Alytus), parkas „Dainavos legendos“ (Alytaus raj.), Varnakos upelio tvenkinių parkas (Jonavos raj.), Kupiškio skulptūrų parkas.
12.	Laimutis Januškevičius, Aušra Mlinkauskienė	*Senųjų parkų renovacijos ir tvarkymo dendrologiniai, kraštovaizdiniai ir gamtosauginiai aspektai*
	Šiuo metu mūsų šalyje priskaičiuojama apie 250 (300) senųjų parkų. Mūsų tyrimų duomenimis, nemaža dalis šių želdynų neturi parkams būdingos erdvinės struktūros, yra nedidelio ploto ir todėl juos derėtų priskirti ne parkų, bet buvusių dvarų sodybų želdynų kategorijai. Pagal parkų suplanavimo pobūdį ištirtus parkus galima būtų suskirstyti taip: geometrinio plano – 55 parkai (27,5 %), mišraus – 107 (53,5 %) ir peizažiniai – 38 (19 %). Iš viso šalies dvarų parkuose šiuo metu auga apie 350 introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių ir dekoratyvinių formų (Pinophyta – 95, Magnoliophyta – 255), priklausančių 39 šeimoms ir 93 gentims (Pinophyta – 4 šeimos ir 11 genčių, Magnoliophyta – 35 ir 82). Daugumos šalies senųjų parkų erdvinę struktūrą formuoja vietinės medžių rūšys, jas reikėtų naudoti ir atkuriant parkų erdvinę struktūrą. Atkuriant parkų introdukuotos dendrofloros rūšinį asortimentą reikėtų orientuotis į anksčiau čia augusias rūšis. Kiekvienas parkas turi tam tikras, tik jam būdingas savybes, kurios ir sudaro vadinamąją parko savastį. Renovuojant ir tvarkant vieną ar kitą parką visa tai reikia ištirti, pajausti ir išsaugoti.
13.	Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Artūras Narvydas	*Industrinio paveldo konversija į gyvybingas viešąsias žaliąsias erdves: High Line parko atvejis*
	Šio straipsnio tikslas nustatyti industrinio paveldo objektų konversijos galimybes į gyvybingas viešąsias žaliąsias erdves. Pažymėtina, kad ne visos konvertuotos erdvės vienodai susilaukia visuomenės pripažinimo ir yra gausiai lankomos. Todėl straipsnyje aptariami reikalavimai socialiai gyvybingoms viešosioms erdvėms, pateikiamas šių erdvių kūrimo hipotetinis modelis ir analizuojamas High Line parko atvejis Niujorke. Šios analizės rezultatai gali būti naudingi planuojant Lietuvos miestų plėtrą ir numatant miestų konvertuotinų pramonės teritorijų konversijos kryptis bei galimybes konvertuojamose teritorijose įrengti viešąsias žaliąsias erdves.
14.	Jurga Kučinskienė, Diana Baravykaitė	*Potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimo ypatumai: regėjimo pojūtis*
	Straipsnyje aptariami regėjimo pojūčio aspektai potyrių vietovių kraštovaizdžio planavime. Nagrinėjamas potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimui įtaką darantis regėjimo pojūtis. Aptariamos galimybės regėjimo pojūčio bei sumedėjusių augalų dekoratyvinių savybių pagalba suplanuoti skirtingo vizualinio ir emocinio pobūdžio potyrių vietovių kraštovaizdžius.
15.	Gintaras Kučinskas, Jurga Kučinskienė, Sigita Kučinskaitė	*PowerSim sistemų dinamikos modelio pritaikymas planuojant pramoginį kraštovaizdį*
	Straipsnyje nagrinėjami PowerSim sistemų dinamikos ir matematinio modelio pritaikymo variantai planuojant pramoginį kraštovaizdį. Straipsnio tikslas pademonstruoti Powersim sistemų dinamikos modelio pranašumus planuojant pramoginį kraštovaizdį. Straipsnyje lyginami du modelio naudojimo metodai – tradicinis ir naudojantis PowerSim programos suteikiamas galimybes. Analizuojama, kaip PowerSim programos pagrindu parengtas modelis padeda iš anksto sumodeliuoti įvairius scenarijus ir leidžia išvengti projektavimo ir eksploatacijos planavimo klaidų.
16.	Gundega Linare	*Landscape Designing for the Housing Construction Territories* *Taking into Account the Geo-pathogenic Zones*
	Long-term study of popular traditions and folklore, as well as scientific works of leading geologists and physicists of Latvia has led the author of this article to understanding the need to consider not only the features of topography and vegetation, but also the location of geopathogenic zones when designing the land for construction of residential houses. In this paper, the techniques of an integrated approach to the study of the landscape for these purposes are examined.
17.	Gundega Linare, Marina Jurkane	*Examples of Environmental Accessibility in the Private Gardens*
	Gardens and parks are very important for a healthy and harmonious life of people. They help to reduce stress, to relax and get an aesthetic enjoyment. These green territories should be easily accessible to everyone, irrespective of age or state of health. Public parks have to follow regulations, which ease access for disabled persons. The same methods can also be applied in the design of private gardens. This paper describes private gardens, where environmental accessibility is already implemented.
18.	Justina Mačiukėnaitė, Giedrė Gudzinevičiūtė	*Želdynų teritorijų formavimo galimybės rengiant bendruosius planus*
	Pastaruoju metu Lietuvoje buvo intensyviai rengiami bendrieji planai, planuojamos miestų ir miestelių teritorijos. Šie teritorijų planavimo dokumentai iš naujo įvertino gyvenamųjų vietovių gamtinę aplinką ir reglamentavo jų vystymąsi ateinantiems dešimčiai metų. Nors bendrųjų planų rengimo eigą ir sprendinių sudėtį, tarp jų ir želdynų teritorijų formavimą, reglamentuoja LR įstatymai ir normatyviniai dokumentai, dėl želdynų teritorijų dažnai iškyla planavimo ir sprendinių įgyvendinimo sunkumų.
19.	Irina Matijošaitienė	*Poilsio aikštelių prie automobilių kelių įrengimo principai*
	Straipsnyje pristatyti poilsio aikštelių prie automobilių kelių įrengimo principai paremti šiuo metu Lietuvoje vykdomais kelių kraštovaizdžio tvarkymo ir poilsio aikštelių koncepcijos kūrimo projektais, finansuojamais atitinkamai LR Aplinkos ministerijos ir Europos regioninės plėtros fondo. Poilsio aikštelių įrengimas turi būti sprendžiamas šiais etapais: jų išdėstymas kelyje, komponavimas kraštovaizdyje, sprendžiamas aikštelių įrangos ir statinių poreikis, jų dizainas ir architektūra, apželdinimas. Projektuojant būtina remtis nusikalstamumo prevencijos ir aplinkos dizaino principais.
20.	Irina Matijošaitienė, Kęstutis Zaleckis, Inga Stankevičė	*Gyventojų saugumas Kauno miesto žaliosiose erdvėse*
	Gyventojų saugumas žaliosiose erdvėse analizuojamas viso Kauno miesto pavyzdžiu, išskiriant gyventojų ir miesto svečių įvairioms rekreacijos formoms naudojamus žalius plotus. Atlikus nusikalstamų veikų, įvykdytų Kauno miesto žaliosiose zonose arba prie jų perimetro, ir ašinių žemėlapių lyginamąją analizę, paaiškėjo kai kurie dėsningumai, nurodantys nusikalstamumo žaliosiose erdvėse gilesnio tyrimo būtinumą. Išsamesniam tyrimui pasirinktas Ramybės parkas Kaune. Tyrimų metu nustatyta, kad tai vienas iš nesaugiausių Kauno teritorinių objektų. Ramybės parke atlikta sintaksinė analizė išryškino potencialiai pavojingas atviras viešąsias erdves, o sociologinė apklausa padėjo išskirti parko nesaugumo / saugumo priežastis.
21.	Rita Nekrošienė	*Klaipėdos krašto senųjų liuteronų kapinių aplinkotvarkos ypatumai*
	Straipsnyje aptariama senųjų liuteronų kapinių būklė. Tyrimai atlikti 40-tyje kapinių teritorijų Saugų seniūnijoje, Šilutės rajone (Klaipėdos krašte) 2012 metais. Kapinės buvo skirtingos pagal teritorijos plotą, jų priežiūros ir naudojimo intensyvumą. Nustatyta, kad didžioji dalis visų kapinių yra daugiau ar mažiau prižiūrimos, kai kurios jų dar ir dabar naudojamos. Tokiose kapinėse nustatyta didžiausia dekoratyviųjų augalų rūšių įvairovė (daugiau nei po 20 rūšių). Iš viso kapinėse inventorizuota beveik 60 rūšių dekoratyviųjų augalų.
22.	Rita Nekrošienė	*Meteorologinių sąlygų dendrochronologinė indikacija Klaipėdos mieste*
	Šio darbo tikslas – įvertinti klimato sąlygų pokyčius Klaipėdos mieste, remiantis liepų genties (Tilia sp.) medžių dendrochronologiniais tyrimais. Klimato veiksnių poveikis liepų kamienų radialiajam metiniam prieaugiui vertintas 1961-2010 m. laikotarpiu. Vertintos liepos, augančios 14-oje pagrindinių Klaipėdos miesto gatvių želdynų ir liepos, augančios sąlyginai švarioje teritorijoje, Karklės miške. Mažiausias vidutinis visų aptariamų gatvių želdynuose augančių liepų metinio prieaugio vidurkis nustatytas 2006 ir 2008 m (atitinkamai 0,177 ir 0,168 mm), didžiausias – 1967 m. ir siekė 0,351 mm. Oro temperatūros didėjimas dažniausiai neigiamai veikė liepų, augančių urbanizuotoje aplinkoje, kamienų radialųjį prieaugį.
23.	Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, Egidijus Jurkus	*Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacinės aplinkos aspektai*
	Antropogeniniai veiksniai daro neigiamą įtaka paplūdimio ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio laiko ir erdvės kaitai. Tačiau šiuos veiksnius galima koordinuoti sukuriant tinkamą infrastruktūros sistemos tinklą. Kad tokia sistema būtų sukurta ir tinkamai funkcionuotų, būtina išanalizuoti pajūrio juostos žemyninės dalies rekreacinę aplinką. Vertinant pajūrio juostos žemyninės dalies ruožus, būtina analizuoti paplūdimių ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio tinkamumą rekreacinei veiklai bei gamtinę rekreacinę aplinką, t. y. hidrografinį tinklą, augaliją, miškus ir saugomas teritorijas
24.	Algimantas M. Olšauskas, Ramunė Urbonienė, Jonas Abromas	*Balkoninių augalų įtakos interjero architektūrinei raiškai:* *ekologinė, higieninė ir kompozicinė reikšmė*
	Balkoniniai augalai ne tik papuošia aplinką savo įvairiaspalviais žiedais ir lapais, bet ir ją valo, drėkina bei prisodrina orą drėgmės. Todėl į butus patenka švaresnis ir geresnės kokybės oras, kuris pagerina patalpų oro kokybę ir žmonių gyvenimo sąlygas. Balkoniniai augalai į balkonų aplinką paskleidžia fitoorganines medžiagas, kurios sunaikina įvairių rūšių mikroorganizmus, o išskirtieji eteriniai aliejai stimuliuojančiai veikia žmonių organizmą. Straipsnyje analizuojami kai kurie Klaipėdos miesto gyvenamųjų namų balkonų interjero ekologinio-higieninio ir kompozicinio vystymosi aspektai, susieti su sveikos gyvenamosios aplinkos formavimo galimybėmis. Pateikiami preliminarūs siūlymai, gerinantys pastatų balkonų interjero estetinę kokybę bei formuojantys sveiką ir švarią gyvenamąją aplinką.
25.	Aldona Zita Pikturnienė, Danguolė Juknienė	*Profesinės rizikos vertinimo organizavimo patirtis ir problemos* *Klaipėdos regiono įmonėse*
	Straipsnyje pagrindžiama profesinės rizikos vertinimo svarba užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, aptariamas teisinis reglamentavimas. Analizuojama profesinės rizikos vertinimo organizavimo patirtis ir problemos Klaipėdos regiono įmonėse. Nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimą įmonėse dažniausiai vykdo specializuotos profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigos, kadangi įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistams tam nepakanka laiko ir žinių.
26.	Regimantas Pilkauskas, Mantas Pilkauskas, Vainius Pilkauskas	*Šiaulių centrinio parko kilmė, būklė ir plėtojimo pradai*
	Palyginti didelis 19 ha dydžio Šiaulių centre esantis parkas pradėtas kurti 1950 m., turtingas perspektyvių medžių, vertingų įtaisinių, tačiau literatūroje nepakankamai išnagrinėtas ir aprašytas. Straipsnyje nušviečiama parko kilmė, gamtos sąlygos, želdinių inventorizavimo duomenys, pateikiami želdinių rekonstrukcijos, naujų takų tiesimo ir parko erdvių formavimo siūlymai.
27.	Regina Repšienė, Danutė Karčauskienė	*Gėlių poreikis dirvožemio reakcijai ir jos reguliavimas* *skirtingomis kalkinėmis medžiagomis*
	Straipsnyje pristatomos gėlės, mėgstančios augti skirtingos reakcijos dirvožemyje. Apie 80 proc. įvairių bioekologinių grupių gėlėms palankiausios sąlygos augti yra nerūgštus dirvožemis. Pateikiamos dulkios ir skirtingo stambumo granuliuotos kalkinės medžiagos dirvožemio ar substrato rūgštumui neutralizuoti. Remiantis tiksliųjų tyrimų duomenimis analizuojamas skirtingų kalkinių medžiagų poveikis rūgštumo rodikliams. Pateikti pasiūlymai dirvožemio rūgštumui neutralizuoti, parenkant pagal esantį rūgštumą ir pritaikant atskiroms bioekologinėms gėlių grupėms.
28.	Vilija Snieškienė, Antanina Stankevičienė, Ona Ragažinskienė	*Vaistinių ir prieskoninių augalų ligos pavasarį VDU Kauno botanikos sode*
	Straipsnyje pateikti 2006–2012 m. surinkti duomenys, tiriant VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriuje auginamų vaistinių ir prieskoninių augalų ligas, pasireiškiančias pavasarį, taip pat identifikuoti infekcinių ligų sukėlėjai. Pavasarį pirmiausiai pastebimos neinfekcinės ligos – žiemos pažeidimai. 2006–2012 m. tirti augalai buvo pažeisti 10 genčių ir 8 rūšių grybų – ligų sukėlėjų. Žalingiausios infekcinės ligos buvo rūdligės, dėmėtligės ir puviniai. Dauguma vaistinių ir prieskoninių augalų, auginamų botanikos sode, pavasarį būna be infekcinių ligų požymių. Didesnė dalis ligų sukėlėjų aktyvesni tampa nuo vasaros vidurio.
29.	Antanina Stankevičienė, Vilija Snieškienė	*Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) būklė Alytaus miesto želdynuose ir želdiniuose*
	Mažalapė liepa (Tilia cordata) – vyraujanti medžių rūšis Alytaus miesto želdynuose, todėl svarbu įvertinti jos fitopatologinę būklę ir identifikuoti būklės kitimo priežastis. Nustatyta, kad didžiausią neigiamą įtaką mažalapės liepos būklei turėjo fiziologiniai pažeidimai (defoliacija, dechromacija, lapų nekrozė, sausos šakos) bei biotiniai faktoriai: grybinės ligos (suodligė, Apiognomonia errabunda, Mycoshaerella microsora, Schizophyllum commune) ir kenkėjai (Caliroa annulipes, Eucalipterus tiliae, E. tilia-nervalis, Schizotetranychus tiliarum). Želdiniuose buvo stebimas neigiamas antropogeninio faktoriaus poveikis: kamienų sužalojimai žoliapjovėmis ir kt., barstomos kalio druskos poveikis augalams. Tyrimų laikotarpiu mažalapės liepos fitopatologinė būklė kito nežymiai, tai nulėmė panašios meteorologinės sąlygos. Gatvių želdiniuose, kur sąlygos medžiams augti nėra palankios, medžių būklė buvo blogesnė negu rekreaciniuose želdiniuose.
30.	Edita Turskienė	*Krūminės sidabražolės (Potentilla fruticosa L.) veislių įvairovės tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode*
	Krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa L.) – tai daugiametis, sumedėjęs ir vasaržalis krūmas. Ji pasižymi žiedų spalvų įvairove, ilgalaikiu ir gausiu žydėjimu, atsparumu nepalankioms aplinkos sąlygoms, gan lengvu dauginimusi bei vaistinėmis savybėmis. Dėl visų šių paminėtų savybių ją verta labiau populiarinti ir rekomenduoti auginti ne tik privačiose, bet ir viešose erdvėse. Krūminių sidabražolių veislių kolekcija VDU Kauno botanikos sode yra kaupiama ir tiriama nuo 1990 metų. Joje šiuo metu yra 34 veislės. Kolekcija nuolat pildoma, atliekami jos introdukciniai, fenologiniai, biometriniai, atsparumo ligoms ir kenkėjams bei kitokie tyrimai. Kai kurie iš šių atliktų tyrimų rezultatų yra pateikiami straipsnyje.
31.	Judita Varkulevičienė	*Vidutinių atogrąžų augalų įvairovė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ir jų panaudojimas fitodizaine*
	Straipsnyje apžvelgiama paatogrąžių augalų reikšmė aplinkai ir žmogui. Tyrimai atlikti 1997–2012 metais VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje. Analizuojama kolekcijoje eksponuojamos 71 rūšis augalų iš 30 šeimų, šių augalų savybės ir jų panaudojimo galimybės augti apželdinant interjerą bei auginant kambaryje ar žiemos sode. Pateikiama žydinčių, vaisius vedančių ir dekoratyviais lapais augalų, tinkamų auginti vėsiame interjere, aprašymai.
32.	Jurga Vitkuvienė	*Buvusių dvarų sodybų ir jų želdynų reliktų panaudojimas* *miesto rekreacinės infrastruktūros plėtroje*
	Racionalus miesto teritorijos naudojimas, gyvenamosios aplinkos kokybė, kintantys šiuolaikinės visuomenės poreikiai, nykstantys kultūros paveldo objektai. Šiame kontekste itin aktualus klausimas buvusių dvarų sodybų, kaip reikšmingų Lietuvos paveldo objektų, panaudojimas miesto plėtroje. Kompleksinis paveldosaugos bei urbanistikos interesų derinimas, holistinis požiūris į šios problemos sprendimo būdus, galėtų miesto erdvinei ir funkcinei struktūrai suteikti naujų bruožų, paįvairinti gyvenamąją aplinką. Šie kultūros paveldo objektai pasižymi dideliu rekreaciniu potencialu, todėl galėtų būti efektyviau panaudojami formuojant miestų rekreacinę infrastruktūrą. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti buvusių dvarų sodybų reliktų potencialą ir sklaidą Lietuvos miestuose, suformuluoti kai kurias prielaidas jų integracijai miesto rekreacinėje sistemoje.