Straipsniai:

1.	Jonas Abromas, Petras Grecevičius, Ramunė Olšauskaitė-Urbonienė	*Vėjo elektrinių parko Šilalės rajone vizualinio poveikio* *kraštovaizdžiui įtakos zonų nustatymas ir poveikio pobūdžio vertinimas*
	Siekiant įvertinti Šilalės rajone esančių vėjo elektrinių įtaką kraštovaizdžiui, pirmiausia buvo išanalizuota kartografinė medžiaga ir inventorizuotos esamos vėjo elektrinės (parengta GIS duomenų bazė). Nustatyti elektrinių vizualiniai parametrai. Įvertinus tai, kad vėjo elektrinės pastatytos greta (0,5–1,5 km atstumu) magistralinio kelio Klaipėda–Vilnius (nr. A1), visos regyklos parinktos prie šio kelio. Poveikis kraštovaizdžiui buvo vertintas iš dešimties regyklų. Tyrimo metu įvertintas vėjo elektrinių vizualinio poveikio pobūdis, įtakos zonos, reikšmingumas ir kontrasto laipsnis. Vertinant nustatyta, kad vėjo elektrinių įtaka kraštovaizdžiui labiausiai kito dėl tarp stebėtojo ir elektrinių esančių miškų masyvų ir vietovės kalvotumo, dėl kurio elektrinių matomumas tampa fragmentiškesnis. Kelio perspektyvos ašyje matomos elektrinės yra ypač svarbios ne tik dėl to, kad važiuojant magistraliniu keliu matomos ilgesnį laikotarpį, bet dažnai tampa vertikaliniu orientyru. Oro sąlygos irgi turi didelę įtaką, ypač vėjaračio matomumui.
2.	Milda Aidukaitė	*Alėjos kaip istoriniai dokumentai*
	Laikas teka lėtai, bet prasmingai, įrašydamas savo buvimą žemėje – medžiuose. Kai dabartis tampa praeitimi, o kartais ir labai tolima, aptinki įdomius pastebėjimus. Jie užrašyti aplink visur, jei to nepanaikino žmogus. Vienas iš tokių įdomių darinių yra medžių alėjos. Medžiai jose auga beveik vienas šalia kito, susipindami šakomis kaip mintimis. Jų susipynusios šaknys teikia jiems stiprybės, o kamienai – estetiką ir tam tikrą ramybę. Alėjų buvimas erdvėse sukoncentruoja dėmesį, pažymi tam tikras vietas aplinkoje arba tampa žmogaus sukurtais elementais kūrybinėse erdvėse. Ir tik laikas alėjose ryškina medžių rūšių ypatumus, tampančius istorija. Istorinėse erdvėse medžiai susigyvena su kitais dideliais ir mažais gyvenimais ir yra priklausomi vieni nuo kitų. Atkuriant istorines erdves svarbu nepažeisti tam tikrų sistemų. Vietovės autentiškumo išsaugojimas – labai trapus dalykas. Tam reikia ilgo ir kruopštaus darbo įvertinant istorines erdves želdynuose. Alėjos, kaip kraštovaizdžio architektūros elementai, yra ir ekodedrologiniai kompleksai su mikro ir makroekosistemomis. Kas svarbiau – menas ar ekologija, o gal visumos darna? Turėti parką – reiškia turėti kvalifikuotą projektą.
3.	Laima Česonienė, Remigijus Daubaras	*Paprastojo putino biomorfologinė įvairovė*
	Viburnum L. genčiai priskiriama daugiau kaip 230 rūšių. Daugelis iš jų yra auginamos kaip dekoratyvūs augalai, tačiau paprastasis putinas Viburnum opulus L. yra žinomas ir kaip sodo augalas, kurio vaisiai yra naudojami maistui. Ši rūšis yra paplitusi Rytų, Šiaurės Rytų, Vakarų ir Centrinėje Europoje, taip pat Vakarų bei Rytų Sibire. Siekiant pagrįsti platesnį paprastojo putino panaudojimą želdynuose, būtina ištirti veislių ir klonų sezoninio vystymosi ir biologines ypatybes. Lietuvoje kartais auginamas paprastojo putino triskiautis varietetas V. opulus L. var. americanum Aiton yra labai artimas V. opulus, o V. opulus L. var. sargentii (Koehne) Takeda varietetas yra natūraliai paplitęs Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir Japonijoje. Tiriamos paprastojo putino veislės sugrupuotos pagal vaisių nokimo pradžią ir pabaigą, vegetacijos pabaigą bei vegetacijos trukmę ir išsiskirti ankstyvi bei vėlyvi genotipai. Dekoratyvumu pasižymėjo gausiausiai žydinčios ir daugiausia vaisių kekių suformuojančios veislės ‘Leningradskaja Otbornaja‘, ‘Krasnaja Grozd‘ ‘Souzga‘ ir ‘Zarnica‘ bei klonas P1. Selekcinė abiejuose kontinentuose paplitusių varietetų atranka labiausiai orientuota į lapų ir vaisių nusispalvinimą bei krūmo formą.
4.	Stasė Dapkūnienė, Vitalija Bobyr3 Irena Žiemytė, Audrius Skridaila	*Paprastųjų alyvų (Syringa vulgaris L.) veislių mikrovegetatyvinis dauginimas*
	Želdynuose naudojamų dekoratyvių augalų asortimentas nuolat kinta. Lietuvos sodybų želdynuose dažniausiai matomos paprastosios alyvos. Jomis dabinami įėjimai į sodybas, sodinamos želdynuose pavieniui ir grupėmis. 2002 metais Vilniaus universiteto botanikos sode įveista Ekspozicinė alyvų kolekcija. Šiuolaikiniai audinių kultūrų biotechnologijos metodai sudaro galimybes dauginti, auginti augalus mikrovegetatyviniu būdu. Straipsnyje aptariamas alyvų veislių mikrokloninis dauginimas Vilniaus universiteto botanikos sode.
5.	Steponas Deveikis, Vaiva Deveikienė, Ona Deveikytė	*Parkų kūrėjas Charles (Carlos) Thays – europietiškoji tradicija* *Pietų Amerikoje ir jos grįžtamasis ryšys*
	Straipsnyje pateikiama Argentinoje ir Urugvajuje nuo 1889 m. dirbusio prancūzų kilmės kraštovaizdžio architekto, buvusio E. Andrė biuro bendradarbio, Charles Thays (1849–1934) kūrybos apžvalga. Apibūdinami ir įvertinami jo urbanistinių transformacijų ir žaliųjų erdvių kūrimo darbai Buenos Airėse, Montevideo ir kituose Pietų Amerikos miestuose. Akcentuojama europinė tradicija, parkų, skverų, promenadų kūrimo patirtis ir dėsningumai, kurių pažinimas yra reikšmingas tolesnei Lietuvos parkų meno raidai ir kultūros paveldo apsaugai
6.	Konrad Dobrowolski	Fortification Areas in the City as Formations of Urban Greenery - Nysa
	Remnants of fortifications and post army's facilities, is one of the few remains of the old settlement category, which has survived to our times, as shown, as separate form of spatial terrain. There is nothing surprising in this, that the ruins of castles or fortifications, surrounded by greenery, have always been the object of interest of many researchers. When asked about their future, always evoke memories of a bygone age. How, then, to take care of these spaces, how to carry out the revitalization of the urban spaces, which is very often covered with many large-active legal restrictions, even from the point of view of archaeology and conservation.
7.	Konrad Dobrowolski	*The River Side Areas of the City Nysa as the Places of Social Activities Mobilization*
	Nearly twenty years of dynamic development of civilization, industrialization and a strong human intervention in nature, resulting in current environmental changes, impacting both on humans and the ecosystem. These changes, often adversely affecting the area, in many societies began to increase pro ecological awareness. The pressure of ecologists led to changes in human expansion strategy by adopting the rules called "sustainable development". According to these rules, any developing of human activities should be conducted in a manner that minimizes the impact of the investment on the environment. Regulation of rivers, used to improve the navigability, or the protection of human habitats from the effects of flood flow, is one of the areas of engineering, the effects of which were backing the protests of ecologists. They have a similar attitude to any trials improving the possibilities of better quality of space located along the rivers. Part of the arguments brought by ecologists concerned to the destruction of a unique landscape or affecting the habitat of animals living in the river or areas adjacent to it. Other, completely negated the needs for human intervention in shaping the nature of these regions, which supposedly "... itself can handle". Finding the right balance that meets the needs of all stakeholders is difficult, but not impossible. It is particularly important to revitalize urban public spaces which are located close to the rivers. Leaving the landscape of the river passing the city limits, as formed in an uncontrolled, wild, natural space seems to be a number of reasons unlikely. We should use civilization and our evolution's tools, and try to use these sites, by increasing their attractiveness. The target is to improve the quality of life of urban residents by developing the riverside associated with the river, often stimulate them to life, with the broadest possible protection of the environment.
8.	Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Jurga Vitkuvienė, Jurgita Stonkutė-Vyrukaitienė, Lina Ramanauskienė, Mantas Švambaris	*Potsdamo aikštės kompleksas Berlyne: rekonstrukcijos sprendinių įvertinimas istorinėje perspektyvoje*
	Straipsnyje aptariama Potsdamo aikštės Berlyne raida ir rekonstrukcijos sprendiniai darnios teritorijų plėtros kontekste. Darbe taikomi metodai: literatūros apžvalga, istorinės raidos analizė, dokumentų ir kartografinės medžiagos analizė, teritorijos žvalgomasis tyrimas vietoje ir fotofiksacija, urbanistinių, architektūrinių ir kraštovaizdžio architektūros sprendinių vertinimas pagal sudarytas kriterijų sistemas. Apibendrinant pateikiamas galutinis sprendinių įvertinimas, daugiausiai dėmesio skiriant vietos dvasiai ir tęstinumui, ekologijai ir darnumui, etikai ir estetikai bei komercializacijos reiškiniui.
9.	Petras Grecevičius, Jonas Abromas, Dovilė Kalkė, Edgaras Lepeška, Vytautas Dubra, Jonas Genys	*Klaipėdos miesto reprezentacinio miestovaizdžio karkasas.* *Kai kurie raidos ir formavimo aspektai*
	Klaipėdos miesto plėtra pastaruoju laikotarpiu intensyvėja. Vykdoma atskirų miesto dalių konversija, tankėja centrinės dalies užstatymas, keičiasi miesto siluetas, viešųjų erdvių charakteris. Senamiesčio stačiakampio gatvių tinklo planinė struktūra vis dar išlieka dominuojanti, H. Manto gatvė kertanti centrinę miesto dalį neįgauna aiškaus reprezentatyvaus vaizdo. Nesant aiškios miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros koncepcijos, nesėkmingai ieškoma vietos naujam muzikinio teatro pastatui, neapsisprendžiama dėl Atgimimo aikštės planinės-erdvinės struktūros ateities. Miesto bendruomeninių paslaugų pasiūloje dominuoja „Akropolio“ prekybos centras, taip sumažinęs senamiesčio ir H. Manto gatvės gyvybingumą. Nesant miesto reprezentacinio kraštovaizdžio koncepcijos, pagal kurią būtų planingai ir nuosekliai kokybiškai gerinamas miesto estetinis vaizdas, daugelis svarbesnių erdvių neįgauna užbaigtumo, ansambliškumo bruožų. Miesto reprezentatyvumas daug prarado neišsaugojus svarbių ankstesniuose bendruosiuose planuose formuotos miesto želdynų sistemos elementų. Svarbu tai, kad laiku atsigręžta į Dangės upės vizualinio ir funkcinio trakto tvarkymo darbus. Iškeldinus pakrantėse anksčiau įsikūrusias pramonės įmones, atsirado galimybė sukurti labai svarbią miesto reprezentacinio kraštovaizdžio karkaso ašį. Šio straipsnio autoriai, įvertinę miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros tendencijas, pateikia kai kurių svarbesnių reprezentacinio kraštovaizdžio karkaso dalių formavimo siūlymus.
10.	Aurelija Jankauskaitė, Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, Jonas Abromas	*Miesto viešųjų erdvių (aikščių) planavimo ypatumai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo: Klaipėdos „Atgimimo“ aikštės pavyzdžiu*
	Viešosios erdvės LR teisės aktuose apibūdinamos kaip „žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes, parkus, skverus ir kitus želdynus“. Tai bendro naudojimo teritorijos, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, jas formuoja gatvės, keliai, takai, inžinerinių komunikacijų koridoriai, rekreacinės teritorijos, sporto aikštynai ar kitos erdvės. Taigi viešoji erdvė gali būti uždara bei atvira, tačiau šiame straipsnyje apsiribojama vieno tipo viešųjų erdvių – miesto aikščių analize. Miesto viešoji erdvė pagal joje vystomą tipą gali būti skirstomos į tris grupes, trečioje grupėje apibūdinama erdvė tenkinanti gyventojų socialinius poreikius (bendravimo, susibūrimo, aktyvaus poilsio) (Gehl, 2006). Straipsnyje analizuojamos erdvės turinčios įvardintus socialinės erdvės bruožus, pateikiama išsamesnė Klaipėdos miesto „Atgimimo“ aikštės analizė bei formavimo principai.
11.	Laimutis Januškevičius, Vilma Karvelytė Balbierienė	*Alytaus miesto naujosios (Užupio) kapinės – architektūriniai ir dendrologiniai aspektai*
	Alytuje yra trejos katalikiškos miesto kapinės, kurios susiformavo skirtingais miesto raidos laikotarpiais. Miesto teritorijoje esančių kapinių plėtra yra ribota, todėl naujosios kapinės įkurtos Užupių kaime. Šių kapinių planas yra netaisyklingos formos, kadangi suformuotos miškingoje vietovėje atsižvelgiant į reljefą. Kapinių želdinius galima sąlyginai suskirstyti į tris kategorijas – bendrųjų plotų želdiniai, foniniai želdiniai ir kapaviečių želdiniai. Iš viso Alytaus miesto Užupių kapinių kapaviečių želdiniuose auginama 120 sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių ir žemesnio rango taksonų (Pinophyta – 80, Magnoliopyta – 40), priklausantys 16 šeimų ir 28 gentims (Pinophyta – 3 šeimos ir 9 gentys, Magnoliophyta – 13 ir 19). Gausiausiai atstovaujamos šios šeimos: Cupressaceae Rich. ex Bartling – 64 augalų taksonai, Pinaceae Lindl. – 12, Ericaceae Juss. – 11, Rosaceae Juss. – 7 ir Berberidaceae Juss. – 5. Pagal gyvenimo formas šie augalai pasiskirsto taip: medžiai – 28 augalų taksonai (23,4 % visų augalų), krūmai – 81 (67,5 %), puskrūmiai – 10 (8,3 %), vijokliai – 1 (0,8 %).
12.	Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Kęstutis Zaleckis	*Kauno miesto želdynų sistema: taikytini teoriniai modeliai, potencialas ir jo didinimo galimybės*
	Iki šiol galiojusiame Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane iki 2013 m. buvo skirtas dėmesys rekreacinei infrastruktūrai, numatant gerinti ekologiniu požiūriu stabiliųjų bei atsvaros zonų kokybę, buvo siekiama urbanistinio ir gamtinio karkasų suderinimo. Tačiau bendrojo plano įgyvendinimo stebėsenos rezultatai leidžia teigti, kad gamtinės teritorijos plėtojosi nežymiai, daugiausiai vyko esamų žaliųjų plotų priežiūra ir tvarkymas; intensyviau buvo plėtojamos monofunkcinės komercinės, sandėliavimo ir logistikos teritorijos, mažiau – pramonės teritorijos ir tik pavienės viešosios erdvės ir visuomeniniai objektai. Miesto želdynų sistemos, kaip sudėtinės žaliosios infrastruktūros dalies, darnaus vystymo siekis rengiant Kauno miesto bendrąjį planą iki 2023 m. lėmė esamos miesto želdynų sistemos potencialo įvertinimo būtinybę ir jo didinimo galimybių numatymo poreikį. Straipsnio tikslas – apžvelgti Kauno miesto želdynų sistemos potencialo vertinimo rezultatus palyginant juos su kitų urbanistinių substruktūrų ir kitų miestų želdynų sistemų potencialo vertinimo rezultatais bei pateikti jo didinimo galimybes. Darbo rezultatai leido pasiūlyti siektiną želdynų sistemos teorinį modelį, numatyti perspektyvias Kauno miesto gamtinio karkaso teritorijas, galimybes didinti želdynų sistemos integralumą, laidumą ir struktūrinių dalių įvairovę.
13.	Jurga Kučinskienė, Diana Baravykaitė	*Potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimo ypatumai: uoslės (kvapo) pojūtis*
	Straipsnyje aptariami uoslės (kvapo) pojūčio aspektai potyrių vietovių kraštovaizdžio planavime. Nagrinėjamas potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimui įtaką darantis uoslės pojūtis. Aptariamos galimybės uoslės pojūčio bei sumedėjusių augalų dekoratyvinių savybių pagalba suplanuoti skirtingo vizualinio ir emocinio pobūdžio potyrių vietovių kraštovaizdžius.
14.	Vanda Lukoševičiūtė, Rytis Rugienius	*Braškių veislių atsparumo šalčiui nustatymas ir atranka in vivo*
	Straipsnyje aptariami augalų atrankos modeliavimo, kūrimo metodai siekiant augalus diferencijuoti pagal jų ištvermingumą žiemą. Siekiant iškelto tikslo buvo analizuota tiesioginė sąsaja augalų būklės, jų užsigrūdinimo lygio galimybės in vivo, esant atitinkamoms klimatinėms sąlygoms, tiriamuoju laikotarpiu. Straipsnyje pateikiama skirtingo atsparumo šalčiui braškių veislių užsigrūdinimo greičio svarba atrenkant, diferencijuojant augalus pagal šį požymį.
15.	Regina Malakauskienė, Vida Gerikienė	*Daugiabučių namų sienų estetinio apipavidalinimo galimybės*
	Straipsnyje nagrinėjamos gyvenamųjų rajonų aplinkos aktualijos, daugiabučių namų sienų estetinė būklė. Apžvelgiami sienų atnaujinimo būdai ir galimybės optimizuojant aplinką, siekiant šiuolaikiško, modernaus, ekologiško ir ekonomiško statinio vaizdo. Analizuojami piešiniai (tapyba) ant sienų, vertikalusis želdinimas, augalų ir piešinių deriniai. Pateikiamos jų panaudojimo aplinkoje formos bei tokių sienų įrengimo privalumai ir trūkumai.
16.	Tomasz Malczyk	*Wind Farm in Open Landscape*
	Wind farms are the result of the needs related to the production of renewable energy. They are composed of many wind turbines, which are characterized by a considerable size. It is associated with power plant efficiency and profitability of the investment. For this reason, wind farms are located in open areas, often on the hills, near seas and lakes, away from building. The height of tower of power plant, spread of the rotor blades and a large number of power plants, measurably affect on the landscape. It constitutes a clear dominant in the landscape, rebuilding the existing understanding of the term "dominant" in the open landscape. Wind farms predominate in landscape, are visible from many miles before the farm. In addition wind farms affect the reading and understanding of a wide panorama viewing behind farm. Often it is a protected area, which has not only special environmental value, but also the landscape value. The article describes the interaction of location, size and visual impact of a wind farm, in the aspect of landscape “background”, which is protected by environmental areas (national parks, landscape parks).
17.	Aušra Mlinkauskienė, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė	*Upių rekreacinių teritorijų modernizavimo metodinės prielaidos*
	Gerai organizuota upių turizmo infrastruktūra gali tapti patrauklia kultūrine ir pažintine veikla. Lietuvos upių tinklas yra palankus upių turizmui ir rekreacijai. Didžiosios šalies upės naudojamos įvairiapusiškai (sportinis, kultūrinis, pažintinis turizmas, rekreacija), tačiau mažosios – dažniausiai atlieka tik sportinio turizmo funkciją. Kadangi upės atlieka ne tik susisiekimo funkciją, bet ir sujungia skirtingo mastelio ir funkcijos teritorijas bei yra natūralios gamtos atspindys – labai svarbu išsaugoti šiuos bruožus, juos atgaivinti modernizuojant rekreacinę aplinką.
18.	Vida Motiekaitytė, Sniegina Kubilevičienė	*Aplinkos apsaugos vadybos sistemos diegimas VšĮ „Alytaus parkai“*
	Straipsnyje atskleidžiami Aplinkos apsaugos vadybos sistemos (AVS) diegimo ypatumai VšĮ „Alytaus parkai“. Analizuojami viešosios įstaigos veiklos aplinkos apsaugos aspektai ir akcentuojami pagrindiniai veiksniai, turintys negatyvų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Konstatuojama, kad dauguma darbuotojų suvokia įmonės veiklos neigiamas pasekmes aplinkai ir žmonių sveikatai ir pritaria, kad AVS būtų diegiama.
19.	Inese Naburga-Jermakova	*Sedum Genus in Roof Greenery*
	9 species of stonecrops (Sedum) highlighted as suitable for the formation of long-term plantings on roofs are as follows: S. album, S. aizoon,S. caucasicum, S. hybridum, S. middendorfianum, S. rupestre, S. sexangulare, S. spurium, S. telephium. 41 species of stonecrops have been tested under conditions of Botanical Garden of University of Latvia (BGLU ). The bio- morphological data to which it is necessary to pay attention in selection of the assortment of plantings on roofs: habitus, features of root system, longevity, type of active growth, are provided. 14 species, application of which should be avoided in perennial plantings with extensive care, are mentioned. Experimental data obtained in the stands of the Botanical Garden of LU are compared with observations made in 2007 and 2013 on green roofs in Latvia. Stonecrops having compact rootstock or far creeping rhizomes – S. hybridum, S. middendorfianum, S. spurium, are proven against erosion and are good in practical roof greenery in Latvia.
20.	Inese Naburga-Jermakova	*The Results of Introduction of some Taxa of Potentilla Genus in the Botanic Garden of the University of Latvia*
	Data used in this paper are the result of many years of introduction comprehensive studies in collections of the Botanical Garden of the University of Latvia and expositions to identify their biological characteristics and the possibility of growing and use in greenery. Described 12 taxa of Potentilla successfully passed the introduction. The following information about Potentilla is presented: growth form, longevity, type of active expansion, the seasonal dynamics of development characterized by the basic terms of phenological phases, duration of the vegetation season and flowering, the possible range of garden habitats and adjacent plants. Materials of perennial phenological observations in most cases are processed statistically. There are observed cinquefoils - basically medium long-living perennials (short-living species P. argyrophylla and P. nepalensis) and three long-living species (P. aurea, P. cinerea, P. neumanniana 'Nana'). They begin their growing season in the second half of April, after the establishment of the average daily T +50C, but a dying of the vegetative parts of plants, that haven’t wintering crowns, complete by the end of October. The average decoration peak of this taxa occurs at the end of May – beginning of June. The following taxa bloom in the second half of the summer: P. megalantha, P. nepalensis, P. neumanniana 'Nana', P. thurberi. The most durable longevity of positive decorativity of flowering and non-flowering part of habit have been observed by P. atrosanguinea, P. neumanniana 'Nana', P. thurberi. Least long decorativity have the next species: P. alba, P. argyrophylla, P. flagellaris, P. nepalensis. The cinquefoil is better to use as a subdominante or filler in the compositions of plantings. For dominant role in composition can be used P. atrosanguinea, P. thurberi, P. neumanniana 'Nana'. All described species of Potentilla taxa (except P. recta) are suitable for using in architectonic type plantings and nine - for natural type plantings. Described varieties of cinquefoils taxa may be used in five garden habitats: all of them – in open space area, in flowering meadows - three varieties and four - in stony ground areas, on the building roofs and on the slopes.
21.	Rita Nekrošienė, Kazimieras Katutis, Regina Skuodienė, Regina Repšienė, Danutė Karčauskienė	*Hidrologinių sąlygų įtaka vejas sudarančių Poaceae šeimos augalų* *paplitimui in situ*
	Tyrimai atlikti 2009–2012 metais trijose užliejamose pievose, esančiose skirtingose Nemuno deltos dalyse: pavaginėje, priežemyninėje ir centrinėje. Tyrimų tikslas buvo įvertinti drėgmės režimo įtaką vejų žolynus sudarančių Poaceae šeimos augalų paplitimui. Užliejamoje pievoje pavaginėje Nemuno deltos dalyje (potvyniai trumpalaikiai) nustatyta didžiausia vejų žolių mišiniuose naudojamų Poaceae šeimos augalų rūšių įvairovė – 9 rūšys. Didžiausiu santykiniu gausumu išsiskyrė Festuca rubra ir Festuca pratensis. Centrinėje Nemuno deltoje esančioje pievoje, kurioje augalai kasmet ilgam užliejami potvynio vandens, be to, aukštai slūgso gruntinis vanduo, santykiniu gausumu išsiskyrė Agrostis stolonifera.
22.	Algimantas M. Olšauskas, Ramunė Olšauskaitė-Urbonienė, Andrius Rimkus	*Vaistiniai, aromatiniai ir prieskoniniai augalai gyvenamojoje aplinkoje*
	Vaistiniai, aromatiniai ir prieskoniniai augalai puošia gyvenamąją aplinką savo įvairiaspalviais žiedais ir lapais bei, įvairių mokslininkų nuomone, prisodrina drėgme orą, paskleidžia fitoncidus ir eterinius aliejus, kurie stimuliuoja žmogaus organizmą. Todėl straipsnyje analizuojamos vaistinių, aromatinių ir prieskoninių augalų rūšys, jų tinkamumas gyvenamajai aplinkai formuoti, pateikiami preliminarūs siūlymai, kaip gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę.
23.	Vilija Snieškienė, Antanina Stankevičienė, Ona Ragažinskienė	*Notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeimos prieskoninių augalų ligos* *VDU Kauno botanikos sode*
	Straipsnyje pateikti 2006–2013 metais surinkti duomenys, tiriant VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų sektoriuje auginamų notrelinių šeimos prieskoninių augalų grybines ligas ir jų sukėlėjus. Tirti augalai buvo pažeisti 13 rūšių patogeninių grybų. Žalingiausios infekcinės ligos buvo miltligės ir lapų dėmėtligės. Dauguma notrelinių šeimos prieskoninių augalų, auginamų Kauno botanikos sode, buvo be grybinių ligų požymių.
24.	Judita Varkulevičienė	*Introdukuotų atogrąžų augalų įvairovė ir jų įvertinimas* *VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje*
	Straipsnyje apžvelgiama atogrąžų augalų rūšių galimybė augti visuomeninės paskirties interjere. Tyrimai atlikti 2005–2013 metais VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ir interjere. Stebėta 130 taksonų augalų, kilusių iš atogrąžų sričių. Tirta augimą interjere ribojantys veiksniai: apšvietimas, temperatūra ir santykinė oro drėgmė žiemos laikotarpiu. Atlikti ilgalaikiai tyrimai leidžia nustatyti optimalias auginimo sąlygas ir pateikti tinkamą augalų asortimentą.
25.	Erika Zaleskienė, Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė	*Kaimo ir miesto sąsajų kraštovaizdžiai: apibūdinimas, vertinimas, kaitos reguliavimas*
	Analizuojami kaimo ir miesto sąveikos teritorijose besiformuojantys kraštovaizdžiai darnios teritorijų plėtros kontekste. Tyrimu siekiama suformuluoti ir išplėtoti kaimo ir miesto sąveikos teritorijose besiformuojančių kraštovaizdžių vertinimo ir kaitos reguliavimo koncepcines nuostatas. Siekiant šio tikslo, buvo suformuluota tyrimo hipotezė, apimanti septynis hipotetinius teiginius. Skyriuje „Rezultatai ir diskusija“ pateiktos kaimo ir miesto sąveikos teritorijose besiformuojančių kraštovaizdžių vertinimo ir kaitos reguliavimo koncepcinės nuostatos su jų pritaikymo pavyzdžiais. Tyrimas atskleidė Lietuvos ypatumus nagrinėtoje srityje ir parodė būtinybę kaimo ir miesto sąveikos teritorijose besiformuojančių kraštovaizdžių tyrimuose nuo pat pradinių etapų įvertinti vietos specifiką.
26.	Anna Marta Wlodarczyk	*Green Infrastructure in the Image of the Present Public Spaces.* *State of Knowledge*
	Greenery in the present metropolis, cities and villages plays a role of a strategic element, which decides in a great part about the sustainable way of the development. The subject is broadly analyzed in the books and articles and well known in a traditional way. Though, it is worthy of a new look considering the fresh literature, which indicates the inspiring approaches on time, in the field of nature and human environment. Ecological aspects are connected with the public spaces in a direct way. We observe it in the everyday life, where markets, squares and streets are shown as "equipped" with trees, flowers, and grass. However, in the bibliographical sources there are examples of public places shaped under influence of nature as well. These states of knowledge will be presented by several science data from recent years. The purpose of the paper is to find the literature about the role of green infrastructure in urban and rural public spaces. The results will disclose, that the creation of "green" places shall happen not only by the discovery of the basic indicators for its composition, but also by stating that the harmony or tension, static or dynamic character of "ecological squares" may be result of a spontaneous acting, not listening to the compulsory numbers.
27.	Steponas Deveikis	*Profesoriaus Konstantino Jakovlevo–Mateckio jubiliejus* *pažymėtas solidžiais leidiniais*
	Architektūros profesorius habilituotas daktaras Konstantinas Jakovlevas-Mateckis 2014 m. kovo mėn. švenčia gyvenimo 85-mečio ir mokslinės bei kūrybinės veiklos 60-mečio sukaktis. Šiuos savo gyvenimo jubiliejus profesorius pasitinka su dviem naujais Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidyklos „Technika“ leidiniais rankose.
28.	Gundega Linare	*Features and achievements of creativity of landscape architect Alfonsas Kiškis*