Straipsniai:

1.	Jonas Abromas, Petras Grecevičius, Romas Marčius, Nijolė Piekienė	*Kretingos miesto Rotušės aikštės rekreacinės-architektūrinės aplinkos tyrimai ir vystymo galimybės*
	XVII a. suplanuoto Kretingos miesto centro urbanistinė struktūra šiuo metu yra pakitusi ir iš dalies praradusi savo pradinę kompoziciją. Neliko rotušės, pasikeitė aikštės išklotinių charakteris: viena dalis įgavo aikštės paskirtį, kita – skvero, neliko atviros urbanistinės erdvės. Atlikus aikštės rekreacinės-architektūrinės aplinkos esamos būklės analizę, nustatytos problemos: skvero funkcinis panaudojimas; esamas automobilių parkavimo plotas centrinėje aikštės dalyje; aikštės daugiafunkciškumo panaudojimas. Teikiant aikštės sutvarkymo pasiūlymus, siekiama suformuoti estetiškai patrauklią ir šiandienos lankytojų poreikius tenkinančią erdvę, kurioje būtų galima vykdyti įvairias trumpalaikio poilsio veiklas.
2.	Olga Beresko, Vaida Vaitkutė Eidimtienė	*Teatras miesto erdvėje. Kauno ir Minsko teatrų aplinkos planavimo ypatumai*
	Miestų viešosios erdvės vienas svarbiausių urbanistinės struktūros dėmenų, atspindinčių miestų bendruomenės kultūrinį gyvenimą, sociumą. Teatro prieigos – specifinė, gyvybinga, itin dažnai lankoma viešoji erdvė. Tiriamų miestų (Kauno ir Minsko) teatrų skverų erdvės suprojektuotos prestižinėse miestų dalyse bei susietos su reprezentaciniais teatro pastatais. Straipsnyje analizuojamos teatrų aplinkos erdvės, tarpusavyje lyginamos erdvių sukūrimo, organizavimo, smulkiosios architektūros elementų meninio įprasminimo pavyzdžiais.
3.	Vaiva Deveikienė, Steponas Deveikis	*Prancūzų kraštovaizdžio architekto ir urbanisto E. André (1840–1911) mokykla – jos idėjų įtaka ir plėtotė pasaulyje*
	Straipsnyje pristatoma ir nagrinėjama žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, parkų kūrėjo Edouardo André (1840–1911) biuro ir mokyklos įtaka Europoje ir pasaulyje. Straipsnyje akcentuojama parkų, skverų, promenadų kūrimo patirtis ir dėsningumai, kurių pažinimas yra reikšmingas tolesnei Lietuvos parkų meno, miestų planavimo raidai, kultūros paveldo apsaugai.
4.	Steponas Deveikis, Vaiva Deveikienė, Ona Deveikytė	*Henri Martinet (1867–1936) – E. André mokyklos kraštovaizdžio architektas: kūrybinės biografijos apmatai*
	Straipsnyje pristatoma ir nagrinėjama žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, parkų kūrėjo Henri Martinet (1867–1936) veikla ir kūryba. Jis savo patirtį ir kūrybines idėjas ugdė E. André biure, vėliau nuėjo gražų savarankiškos kūrybos kelią. Jo darbų geografija pakankamai plati ir įspūdinga – nuo Bulgarijos Juodosios jūros pakrantės, Prancūzijos Pirėnų priekalnių iki Japonijos sostinės imperatoriškojo Shinjuku Gyoen parko, nekilnojamojo turto vystymo projekto Hendaye pliažo zonoje. H. Martinet leido ir redagavo sodininkystės žurnalus, buvo aktyvus Prancūzijos nacionalinės sodininkystės draugijos narys, ilgametis Versalio sodininkystės mokyklos profesorius. Straipsnyje akcentuojama parkų, skverų, promenadų kūrimo patirtis ir dėsningumai, kurių pažinimas yra reikšmingas tolesnei Lietuvos parkų meno raidai, kultūros paveldo apsaugai.
5.	Konrad Dobrowolski	*Changes of the Image of Urban Post Industrial Areas of the Polish-German Euro City Gubin-Guben*
	Fight for years in Germany and Poland, the debate on the legitimacy and form of commemoration the fate of displaced persons has revealed the selective nature of the national collective memory and the magnitude of the problems that resettlement has left in the minds of generations. Selected and properly highlighted facts make the common (national) memory of the past. However, selective look at past times may cause that in the neighboring countries and nations nurtured a different "truth" about past events, and stories – each nation - in its overall expression might contradict one another. This situation is clearly visible on the Polish-German border, in the so-called Eurocities (pol. Euromiastach). Then there are the differences of civilization, culture, economy, sociology, and of many others. Observation of the outstanding problems related awakens the desire for action to help solve them. The role of architects, as those most prepared to shape the space is very important. By controlling the border cities of degradation processes, we can make the people living in more satisfied, so more open for changes.
6.	Konrad Dobrowolski	The Use of German's Research Methods in the Revitalization of the Public Spaces – Gdańsk example
	The state of the master zones planning in most of the Polish cities leaves much to be requested. It not exists from both directions – from the perspective of rational grounds management and the accompanying its infrastructure and to create a friendly environment for the work, leisure and residence, characteristic of dense social environment of today urban organisms. It is easy to observe processes often chaotic spreading suburban areas with parallel progressive resulting degradation of the downtown and the old industry districts.
7.	James N. Ferguson	*Detroit Future City: re-imagining the way a city works*
	Detroit has been described as an “urban prairie” a city reverting to nature. In 2009, the new mayor of the city, Dave Bing, chose to embrace urban farming as part of a new land-use plan, working with local residents and investors to realize a green city of the future. This paper examines the events that led to the decline of Detroit after it reached its peak population in 1950, and the efforts made to cultivate the city through urban farming. In particular, the new land-use plan from the comprehensive plan entitled Detroit Future City, published in 2012. The author looks at the competing interests as well as attempts at civic outreach by the municipal government to realize this new plan by the year 2060. Detroit has become an urban laboratory for a variety of urban farming initiatives, drawing attention from around the world. The success of these initiatives depends greatly on the city’s ability to adopt and modify its land-use plan to the changing needs of the city.
8.	Dorota Gawryluk	*Historical Public Parks in Podlasie and their Current Day Modernisation*
	The article describes modern reworking of historical public parks founded in the 19th and early 20th century in Podlasie. When these works are conducted with due respect to the parks’ historical value they give us a chance to preserve their identity and key role in their cities. The article focuses on the formal and functional changes to the historical public parks in Augustów, Białystok, Łomża and Suwałki, as compared to similar works done in selected Polish cities.
9.	Vida Gerikienė, Regina Repšienė	*Klaipėdos miesto gėlynai ir jų kaita paskutinio dešimtmečio laikotarpiu*
	Gėlynų dekoratyvumas priklauso ne vien nuo parinktų gėlių įvairovės. Šiuolaikiniams gėlynams būdingos paprastos geometrinės arba laisvos formos ir nesudėtinga kompozicija. Prieš parenkant gėles ir gėlyno formą, pirmiausia būtina įvertinti aplinką, kurioje jis bus projektuojamas. Straipsnyje nagrinėjami miesto želdynuose įrengtų gėlynų dekoratyvumas bei gėlių įvairovė. Apžvelgiami parkuose, skveruose, aikštėse gėlynų kompozicinės idėjos, parinktų gėlių asortimentas bei komponavimo principai.
10.	Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Jurga Vitkuvienė	*Miesto ūkininkavimas: patirties apžvalga ir Domäne Dahlem’ atvejis*
	Straipsnyje nagrinėjamas miesto ūkininkavimo reiškinys darnaus vystymosi ir miesto kraštovaizdžio architektūros kontekste. Pirmojoje straipsnio dalyje apžvelgiama miesto ūkininkavimo patirtis, šios veiklos klasifikavimo siūlymai ir skirtingų tipų vertinimas darnaus vystymosi aspektu. Antrojoje dalyje analizuojamas vieno darniausių miesto ūkininkavimo tipų, jungiančių ekologišką ūkininkavimą, paveldosaugą, kultūrinio kraštovaizdžio saugojimą ir formavimą bei visuomenės švietimą, pavyzdys – Domäne Dahlem’ dvaro sodyba – ekologinis edukacinis miesto ūkis Berlyne, Vokietijoje.
11.	Petras Grecevičius, Jonas Abromas, Laura Popkytė, Jonas Genys, Romas Marčius	*Japonų istorinio sodo kompozicija: principai ir elementai*
	Pataruoju metu Lietuvoje didėja dėmesys kinų, japonų ir kitoms egzotiškoms kultūroms. Lietuviškame kraštovaizdyje atsiranda gan raiškūs kitų kultūrų ženklai. Išskirtinis dėmesys skiriamas japonų sodams. Formuojamas japonų sodas Vilniaus botanikos sode, kitas šalia Darbėnų Kretingos rajone Mažučių kaime. Iki 2016-ųjų metų planuojama įkurti dar vieną japonų sodą Vilniuje šalia Neries upės (R. Pakalnis). Šio sodo koncepciją parengė Japonijos kraštovaizdžio menininkai tėvas ir sūnus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane. Vilniaus Antakalnio rajone kuriamas nedidelis japonų sodas. Itin daug japonų sodo motyvų ar fragmentų bandoma įkurti šalia individualių gyvenamųjų pastatų. Deja, dirbant daromos elementarios klaidos, kurias lemia nepakankamas istorinių sodų meno pagrindų pažinimas. Garsieji japonų sodai – tai tik viena iš daugelio subtilios rytų kultūrų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų. Japonų sampratoje sodo funkcija vienaprasmė – pagerinti gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, patirti harmoniją. 2014 metų lapkričio 13-23 dienomis Klaipėdos universiteto profesorius Petras Grecevičius stažavosi Japonijoje Kioto mieste, kur buvo susitikęs su patyrusiu kraštovaizdžio menininku Yasuo Kitayama, turinčiu didžiulę istorinių japonų sodų kūrimo patirtį. Stažuotės metu atlikti 22 istorinių klasikinių sodų tyrimai, analizuota erdvių struktūra, estetinis pagrindas, kompozicijos ypatumai. Ieškota sąsajų su kinų istoriniais sodais ir parkais. Šiame straipsnyje analizuojami japonų sodo kompozicijos ypatumai, bet pagrindinis dėmesys skiriamas svarbiausiems elementams apibūdinti, pateikiami apibendrinimai, kurie gali būti naudingi japonų sodų kūrėjams Baltijos regione.
12.	Jonas Jakaitis	*Daiktinės aplinkos dizaino kaip estetinės ir funkcinės dermės miesto erdvėse problematikos tyrimai*
	Integruotas daiktinės aplinkos dizaino kaip estetinės ir funkcinės dermės miesto erdvėse ištyrimas yra svarbus dėl globalizuotame pasaulyje daiktų įvairovės ir menko jų kokybinio sambūvio ištyrimo. Vartotojo gebėjimų ugdymas suprasti daiktinės aplinkos funkcinę ir estetinę dermę yra esminis erdvinio formavimo aspektas ir pagrindinis straipsnio tikslas. Tiriant daiktinės aplinkos harmonizavimo problemas, remiamasi žmogaus prigimtine teise gyventi darnioje daiktinėje aplinkoje. Lyginamosios analizės, literatūros šaltinių apžvalgos metodais lyginami racionalūs ir iracionalūs miesto erdvių formavimo būdai, analizuojami konkretūs praktinės veiklos pavyzdžiai.
13.	Aurelija Jankauskaitė, Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, Jonas Abromas	*Klaipėdos miesto istorinės dalies žaliųjų erdvių analizė*
	Pagal Europos miestų chartiją vienas iš pagrindinių Europos miestų žaliųjų plotų formavimo principų yra gamtinių resursų sujungimas į ekologiškai efektyvų tinklą ypač tankiai užstatytose teritorijose. Gamta ir miestas neturi būti priešybėmis, bet turi sudaryti vienovę, nes želdynų ir kraštovaizdžio tvarkymo programos yra pagrindiniai miesto tvarkymo instrumentai, veikiantys miesto oro kokybę ir klimatą (European Urban Charter, 1993). Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu viešosios erdvės yra gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams. Viešųjų erdvių terminas apima plačią reikšmę, todėl analizuojant erdves, esančias Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, apsiribojama žaliųjų erdvių dalimi – aikštėmis ir skverais. Straipsnyje pasirinktos analizuoti devynios žaliosios erdvės (aikštės ir skverai), esančios Klaipėdos miesto istorinėje dalyje.
14.	Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Aušra Mlinkauskienė	*Upių rekreacinio kraštovaizdžio tyrimai kriminogeniniu aspektu*
	Gerai organizuota upių turizmo infrastruktūra gali tapti patrauklia rekreacine veikla. Lietuvos upių tinklas yra palankus upių turizmui ir rekreacijai vystyti. Parengtuose nacionalinių vandens turizmo trasų specialiuose planuose, mokslo studijose, savivaldybių bendruose planuose numatyta vystyti turizmo infrastruktūra, tačiau nėra sudarytos sąlygos vandens turizmą naudoti kultūriniam krašto pažinimui. Galima teigti, kad ne visuomet atsižvelgiama ir į specialistų, vietos bendruomenių narių ir kultūrinio pažintinio bei vandens turizmo paslaugų vartotojų nuomonę, teritorijose nėra identifikuotas jų saugumo laipsnis, kas itin svarbu vertinant šiandienos poreikius ir Lietuvos vidaus vandenų turizmo plėtros galimybes. Kadangi upės atlieka ne tik susisiekimo funkciją, bet ir naudojamos poilsiui ir turizmui – labai svarbu išsiaiškinti rekreacinei infrastruktūrai skirtų teritorijų kriminogenines sąlygas bei nustatyti galimas priemones žmonių saugumui tose teritorijose užtikrinti.
15.	Laimutis Januškevičius	*Alytaus miesto parkai ir skverai – dendrologinis ir kraštovaizdinis įvertinimas*
	2010–2014 m. laikotarpiu buvo ištirti 7 Alytaus miesto dekoratyviniai želdynai: Miesto sodas, Kolegijos parkas, Jaunimo parkas, Kurorto parkas, Likiškių parkas, Senamiesčio skveras ir Pirmojo Alytaus skveras (aikštė). Pagal išdėstymą šie želdynai pasiskirsto taip: geometrinio plano – 3 želdynai (Miesto sodas, Senamiesčio skveras, Pirmojo Alytaus skveras), mišraus planavimo – 1 (Kolegijos parkas), peizažinio plano – 3 (Jaunimo, Kurorto ir Likiškių parkai). Iš viso miesto parkuose, skveruose auga 128 rūšių ir žemesnio rango taksonų introdukuoti sumedėję augalai (Pinophyta – 14 rūšių ir 14 žemesnio rango taksonų, Magnoliophyta – 58 ir 42). Gausiausiai atstovaujamos šeimos yra: Pinaceae Lindl. – 17 augalų taksonų (12 rūšių ir 5 dekoratyvinės formos), Rosaceae Juss. – 28 (17 ir 11), Aceraceae Juss. – 7 (3 ir 4), Berberidaceae Juss. - 7 (2 ir 5) ir Salicaceae Mirb. – 7 (3 ir 4). Prie kraštovaizdžio architektūros požiūriu vertingiausių želdynų reiktų priskirti Kolegijos ir Kurorto parkus. Tai lemia dėkingas natūralus gamtinis karkasas: greta tekantis Nemunas, puikios reginių perspektyvos, įspūdingi Nemuno šlaitai, seni natūralūs želdiniai.
16.	Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Jurga Vitkuvienė	*Rekonstruotos Marijampolės miesto centro viešosios erdvės darnaus vystymosi dimensijų kontekste*
	Marijampolės mieste baigiamas įgyvendinti kompleksinis miesto centro viešųjų erdvių tvarkymo projektas. Rekonstruota J. Basanavičiaus aikštė, senamiestis, Vytauto ir Poezijos parkai, istorinė Kauno gatvė (buvęs Varšuvos traktas) su Rygiškių Jono gimnazijos bei Rygiškių Jono parko teritorijomis. Tvarkant centrinę miesto dalį sukurta viešųjų erdvių sistema modernizuojant ir revitalizuojant atskiras jos dalis ir išlaikant kiekvienos dalies savitas funkcines, morfologines savybes ir semantinį turinį. Straipsnio tikslas – įvertinti rekonstruotas Marijampolės miesto centro viešąsias erdves darnaus vystymosi dimensijų kontekste. Vertinant rekonstruotų Marijampolės miesto centro viešųjų erdvių sistemą ir jos atskirus elementus, atlikta literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas, naudoti daugiakriterinio vertinimo ir fraktalinės analizės metodai. Viešųjų erdvių sistema įvertinta pagal suformuluotus viešųjų erdvių darnumo kriterijus (ekologiškumas, išskirtinumas, apribojimas, pasiekiamumas, socialinė integracija, adaptyvumas, įtrauktis / kompleksiškumas, biologinė įvairovė, centriškumas, saulėkaita ir pavėsis); nustatyti viešųjų erdvių sistemos ir kai kurių jos dalių fraktaliniai indeksai ir atlikta jų lyginamoji analizė.
17.	Jonas Karpavičius, Judita Varkulevičienė	*Vilkdalgių fenofazių prognozavimas, remiantis medžių radialiojo prieaugio ypatumais*
	VDU Kauno botanikos sode 1993–2010 m. tirtos 3 vilkdalgio (Iris L.) genties augalų rūšys (Iris pumila L., Iris hybrida hort., Iris spuria L.), kurios skiriasi vegetacijos ir žydėjimo ankstyvumu. Ankstyva rūšis – Iris pumila; vidutinio vėlyvumo – Iris hybrida hort., vėlyvoji rūšis – Iris spuria ir medžių – Aesculus hippocastanum L. bei Fraxinus excelsior L., pametinis radialusis prieaugis. Tiriant nustatyta, kad atskirų vilkdalgių rūšių fenofazių pradžia susijusi su žiemos, pavasario ir visų hidrologinių metų vidutinėmis temperatūromis ir kritulių kiekiu. Daugiausia vyrauja neigiami koreliaciniai koeficientai su temperatūromis ir krituliais. Kuo žemesnė minėtų laikotarpių temperatūra ir mažiau kritulių, tuo tirtųjų vilkdalgių vegetacija prasideda vėliau, ypač vegetacijos pradžia su žiemos (r > -0.50; t = 1,9) ir pavasario temperatūromis (r > -0.69; t = 2,9). Didesnį poveikį turi sąlygos vegetacijos pradžiai nei tolimesnės sąlygos vegetacijos metu. Įvertinus vilkdalgių vegetacijos ir žydėjimo fenofazių bei lapuočių medžių radialiojo prieaugio priklausomybę nuo klimato veiksnių ir augaviečių litologinės sudėties bei vandens slūgsojimo gylio, galima tiksliau įvertinti klimato veiksnius, daugiausiai lemiančius būsimą prieaugio dydį, ir kartu prognozuoti būsimą kitų metų radialiojo prieaugio plotį ir vilkdalgių fenofazių pradžią, taip pat patikslinti gamtinės aplinkos prognozavimo patikimumą.
18.	Asta Klimienė, Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė, Indrė Šakytė, Vaidas Juknevičius	*Žoliniai dekoratyvieji augalai viešųjų erdvių želdinimui*
	Gėlynai atlieka svarbią funkciją viešose erdvėse, teigiamai veikia žmogaus sveikatą, emocijas. Straipsnyje aptariama viešųjų erdvių gėlyno sortimento parinkimas, atsižvelgiant į gėlynų tipų specifiškumą ir atitinkamas augalų savybes: lapų, žiedų, vaisių, kero dekoratyvumą, žydėjimo ir dekoratyvumo trukmę. Augalų gentys pateikiamos pagal dekoratyvumo trukmę, tinkamumą ir pritaikomumą. Išskiriami viešosiose erdvėse vyraujantys gėlynų tipai. Atlikus ankstesnių metų Šiaulių miesto švietimo įstaigose įkuriamų gėlynų analizę, nustatyta, kad dažniausiai įrengiamos klombos, gėlinės ir alpinariumai. Todėl Šiaulių miesto Rėkyvos mokyklos atveju, kurios teritorija yra kalvota, buvo įrengtas daugiaeilis gėlynas. 2014 m. daugiaeiliame gėlyne parinkta 15 skirtingų rūšių ir veislių augalų, tinkančių pagal savo biomorfologines savybes, iš kurių tik 7 buvo vidutinio pritaikomumo su siauromis pritaikymo galimybėmis, tačiau dekoratyvios ir labai dekoratyvios augalų rūšys. Lietuvos sąlygomis dekoratyviųjų daugiamečių augalų su plataus ekologinio pritaikymo gėlių yra gana nedaug. Todėl viešosiose erdvėse planuojant gėlyną svarbūs ir kiti kriterijai, tokie kaip suderinamumas, gėlyno forma. Didėjant daugiamečių augalų gėlynų paklausai, būtina plėsti augalų sortimentą miestų želdynams, sukurti estetinę vertę.
19.	Asta Klimienė, Rimanta Vainorienė, Karolis Grušas, Vaidas Juknevičius	*Natūralistinio gėlyno įrengimas Šiaulių miesto viešojoje erdvėje*
	Straipsnyje aptariama daugiamečių augalų gėlynams sortimento parinkimo svarba vietos ekologinių sąlygų atžvilgiu. Pastaruoju metu užsienio šalyse, želdinant miestų viešąsias erdves, sparčiai populiarėjantys daugiamečių augalų gėlynai, sukurti natūralistiniu želdinimo stiliumi, vis dar sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Renkantis daugiamečius žolinius augalus gėlynams, labai svarbu numatyti jiems tinkamą augimo vietą, atsižvelgti į augalų bioekologinius ypatumus ir agrotechnologinius poreikius, tik tuomet galėsime užtikrinti gėlyno ilgaamžiškumą ir dekoratyvumą. Apibendrinus užsienio šalių patirtį projektuojant daugiamečius gėlynus, galima teigti, kad kurti ilgaamžius, minimalios priežiūros gėlynus ekonomiškai naudinga. Daugiamečių augalų gėlynų viešose erdvėse projektavimas turi būti paremtas kruopščiu augalų atrinkimu, pritaikymu prie konkrečių aplinkos poreikių: dirvožemio struktūros, pH, derlingumo, apšvietimo, drėgmės režimo ir pan. 2014 m. įkurtame Šiaulių miesto Talkšos ežero pakrantės gėlyne įsodinti 8 rūšių ir veislių augalai. Parinkti nauji miesto erdvėms augalai, geriausiai atitinkantys vietos dirvožemio, drėgmės, apšvietimo sąlygas. Be to, visi atrinkti augalai pėsčiųjų takų sankirtoje atliks pagrindinę – estetinę funkciją. Sukurtas natūralistinis gėlynas estetiškai dera su natūralia ežero aplinka.
20.	Jurga Kučinskienė, Diana Baravykaitė	*Potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimo ypatumai: garso pojūtis*
	Straipsnyje aptariami garso pojūčio aspektai potyrių vietovių kraštovaizdžio planavime. Nagrinėjamas potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimui įtaką darantis garso pojūtis. Aptariamos galimybės garso pojūčio bei sumedėjusių augalų dekoratyvinių savybių pagalba suplanuoti skirtingo vizualinio ir emocinio pobūdžio potyrių vietovių kraštovaizdžius.
21.	Vanda Lukoševičiūtė, Adomas Vitas	*Skirtingų braškių veislių atsparumo šalčiui vertinimas modifikuotomis sąlygomis*
	Straipsnyje aptariami skirtingų braškių veislių atsparumo šalčiui vertinimas modifikuotomis sąlygomis. Braškės užima svarbią vietą tarp uoginių augalų pasaulyje. Siekiant pasirinkto tikslo buvo analizuota agarizuotos maitinamosios terpės sąsaja su augalų būkle šaldymo metu. Atlikti tyrimai siekiant įvertinti skirtingų braškių veislių atsparumą šalčiui. Straipsnyje pateikiama skirtingų braškių veislių kritinė temperatūra, diferencijuojanti jas pagal atsparumą šalčiui.
22.	Rita Nekrošienė	*Parterres in Southern Sweden: Diversity and Prevalence of Flowers*
	Straipsnyje aptariami 2004 ir 2012 metais. pietų Švedijos miestų gėlynuose atliktų tyrimų rezultatai. Karlskronos, Roneby, Karlshamno ir Kristianstado miestų viešose erdvėse įrengtuose gėlynuose iš viso identifikuotos 48 daugiamečių ir vienmečių gėlių rūšys: 2004 metais – 39 rūšys, 2012 metais – 44 rūšys. Didesnė gėlių įvairovė nustatyta gėlynuose, įrengtuose poilsiui skirtuose visuomeninės paskirties erdvėse, nei masiniams renginiams skirtose zonose. Tiriamuoju laikotarpiu labiausiai išplitusios buvo Ajuga reptans, Aubrieta x cultorum, Begonia spp., Hosta spp., Lobelia, Petunia. Didžiausia rūšių įvairovė nustatyta Sedum genties.
23.	Nijolė Piekienė	*Viešosios erdvės Lietuvos saugomų teritorijų kūrimo kontekste*
	Straipsnyje analizuojami Lietuvos nacionalinių parkų urbanistinių viešųjų erdvių formavimo ypatumai. Po Nepriklausomybės atkūrimo didelis dėmesys buvo skiriamas valstybinių parkų kraštovaizdžio formavimo planams ir projektams rengti bei juos reglamentuojantiems teisės aktams kurti. Projektuojant ir formuojant erdves, saugomos vietovės apsaugos bei vystymo viziją, būtina atsižvelgti ir į visuomenės poreikius. Ne mažiau svarbi ir erdvių bei gamtinės ir urbanistinės aplinkos darna, vientisumas, estetinė ir socialinė reikšmė, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimas. Teisiškai apibrėžta viešųjų erdvių sąvoka miestuose ar gyvenvietėse negali būti tiesiogiai taikoma ir formuojant valstybinių parkų erdves, komponuojant erdvinės struktūros elementus.
24.	Artūras Poškus, Loreta Sadauskienė	*Medžių atsparumo kriterijai Lietuvos urbanizuotų teritorijų želdynams*
	Lietuvos miestų medžių rūšinė sudėtis pasenusi – nebeatitinka modernaus miesto poreikių. Rinkoje yra gausu naujų medžių veislių kompaktiškomis lajomis, labiau atsparių: ligoms bei kenkėjams, gatvių užterštam orui, grunto sutankinimui ir pan. Sparčiai didėjant medžių introdukcijai tampa būtinybe tinkamai juos pasirinkti. Norint užtikrinti miesto žaliosios struktūros stabilumą, medžiams turi būti keliami dideli atsparumo reikalavimai. Bandymai sudaryti tokį sąrašą iki šiol nebuvo sėkmingi. Prasidėjęs masinis miestų gatvių medžių atnaujinimas akivaizdžiai rodo, kad reikalinga patikima medžių atrankos metodika, kuri padės sukurti Lietuvos miestų stabilią žalumą.
25.	Regimantas Pilkauskas, Vainius Pilkauskas	*Skverų atnaujinimo patirtis dviejuose Lietuvos pamario miestuose 2014 metais – mažiau grindinio, daugiau želdinių*
	Lietuvos miestuose ir miesteliuose daug kur remontuojamos senosios aikštės, skverai. Tokio remonto metu dažnai nesiekiama pagerinti skvero erdvės, pritaikyti nūdienos naudojimo ir grožio poreikiams. Straipsnyje pateikiami dviejų skverų Klaipėdoje ir Nidoje pertvarkymo eksperimentiniai projektai, aprašomi jų projektavimo principai ir bendradarbiavimo su savivaldybių administracijomis patirtis.
26.	Lina Pridotkienė, Tomas Kinčius	*Lietuviškos turistinės aplinkos ir rekreacinės veiklos rūšių patrauklumo jaunimui aspektai*
	Poilsio ir turizmo industrija turi pakankamai patirties, kaip organizuoti ir demonstruoti savo paslaugas, savo produkciją pagyvenusiems žmonėms, kurie yra finansiškai nepriklausomi, turi pakankamai pajamų, kad galėtų ją pirkti ir ja naudotis. Kada vartotojas yra jaunas žmogus, šios patirties jam nepakanka. Reikia didesnio meistriškumo ir kūrybiškumo vartotojui pritraukti, jį sudominti. Nors veikia bendri rekreacinių vietų ir teritorijų patrauklumo formavimo principai, kurie tinka ir jaunimui, ir kitų amžiaus grupių žmonėms, tačiau jaunimas yra ta segmentinė grupė, kurios reikmės, troškimai, fizinio ir dvasinio tobulėjimo prioritetai yra kintantys ir priklausomi nuo daug veiksnių. Straipsnyje analizuojami tie aplinkos ir rekreacinės veiklos patrauklumo aspektai, kurie išryškėja, keičiantis laikmečiui, socialinei-ekonominei aplinkai ir kuriuos galima išskirti į estetinius ir psichologinius-emocinius. Taip pat nagrinėjamos jaunimo rekreacijos tendencijos, jos organizavimo formų atitikimas jaunų žmonių vertybėms, lūkesčiams, tam tikrai aplinkai.
27.	Vilija Snieškienė	*Nauji želdiniai Alytaus miesto želdynuose*
	Straipsnyje apibendrinti 2009–2014 m. atlikto darbo įvertinant naujai sodinamų sumedėjusių augalų būklę Alytaus miesto želdynuose rezultatai. Buvo stebėti 5 rūšių ir 8 veislių augalai, augantys prie gatvių, ir 16 rūšių ir 9 veislės rekreaciniuose želdynuose. Geriausios būklės buvo Sorbus intermedia 'Fastigiata', Acer platanoides 'Deborah'‚ 'Columnare' ir 'Eurostar' medžiai bei Spirea spp. ir Berberis thunbergii krūmai, augantys prie gatvių. Blogos būklės buvo Aesculus hippocastanum 'Briotii' medžiai. Parkuose ir skveruose visi naujai pasodinti medžiai ir krūmai buvo geros būklės.
28.	Antanina Stankevičienė, Albinas Krugliakovas	*Liepos (Tilia L.) grybinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų tyrimų Lietuvoje apžvalga*
	Pirmosios žinios apie liepos genties (Tilia L.) augalų būklės tyrimus yra 1926 metai, t. y. V. Vilkaičio aprašyta suodligė. K. Brundza (1932) ant liepų šakelių aptiko helmintosporiozę (Helmintosporium velatinum), o 1936 m. A. Michalski aprašė ant mažalapės liepos rastą rudmargę (sukėlėjas Mycosphaerella microsora). Rečiau pasitaikančias daigų nykimo priežastis 1968 m. aprašė L. Žuklys. A. Minkevičius (1950) tyrė lapų, šakų, kamienų, o J. Mazelaitis (1958, 1960) tik šakų ligas sukeliančius grybus. Nuo 1978 m. iki 2006 m. čiulpiančiuosius kenkėjus, svarbiausias liepų grybines ligas ir fiziologinius pažeidimus Lietuvos miestų želdynuose tyrė VDU Kauno botanikos sode V. Juronio vadovaujamos augalų apsaugos grupės mokslininkai, o vėliau šį darbą tęsė K. Žeimavičius, V. Snieškienė, A. Stankevičienė. Nuo 2002 m. VDU Aplinkotyros katedros prof. V. Stravinskienė ir kt. atliko biotinių ir abiotinių faktorių poveikį, fiziologinės kilmės pažeidimus ir t. t. Botanikos institute (Vilnius) S. Stakvilevičienė nuo 1998 m. atliko Mycosphaerella microsora biologijos ir paplitimo tyrimus. A. Treigienė ir kiti nuo 1999 m. aprašė ant liepų lapų ir šakų aptiktus Ascomycetes, Hyphomycetes, Coleomycetes klasių grybus. A. Treigienė, S. Stakvilevičienė, B. Grigaliūnaitė ir kiti tyrė svarbiausių liepos ligų biologiją ir paplitimą įvairiuose Lietuvos želdynuose. 2010 m. apginta V. Meškauskienės disertacija, nagrinėjanti liepos patogenų plitimą, biologines savybes. Vakarų Lietuvoje augančių liepų fitopatologinę būklę tiria R. Nekrošienė.
29.	Antanina Stankevičienė, Jolanta Šabūnaitė	*Liepos genties (Tilia L.) rūšių įvairovė ir būklė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode*
	Straipsnyje apžvelgiami liepos genties (Tilia L.) augalų introdukcijos tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode: augalų įvairovė ir būklė. 2014 metais Tilia L. genties augalų kolekcijoje aprašyta 16 taksonų: 9 rūšys, 4 veislės, 1 porūšis. Aprašomi svarbiausi grybinių ligų sukėlėjai (suodligės sukėlėjai, Mycosphaerella microsora, Apiognomonia errabunda, Didymosphaeria petrakiana) bei kenkėjai (Eucallipterus tiliae, Caliroa annulipes, Phyllonorycter issikii, Schizotetranychus tiliarum, Eriophyes tiliae-nervalis).
30.	Rasida Vrubliauskienė, Giedrė Ivavičiūtė	*Baltijos jūros kranto kaitos tyrimas* *nuo Šiaurinio molo iki Girulių 2012–2015 m.*
	Straipsnyje pateikiami Baltijos jūros kranto (nuo Šiaurinio molo iki Girulių) pokyčiai 2012–2015 m., patikslinant ir papildant 2012 m. Baltijos jūros kranto erdvinių duomenų rinkinį. Atlikus sudaryto 2012–2015 m. laikotarpio 4 km Baltijos jūros kranto ruožo (Šiaurinis molas–Giruliai) erdvinio duomenų rinkinio palyginamąją analizę nustatyta, kad per ketverius metus 4 km Baltijos jūros kranto ruože paplūdimys sumažėjo 0,2828 ha, I Melnragės teritorijoje kranto linija pasislinko daugiau nei 10 m į sausumą, II Melnragės teritorijoje – nuo 10 m iki 23 m į jūrą, o Girulių teritorijoje – vietomis 15 m į jūrą, vietomis 15 m į sausumą.