Requirements for undergraduate work





Parengė: Kraštotvarkos katedros docentė:

J. Kučinskienė


PRATARMĖ

1. BAIGIAMOJO DARBO PASKIRTIS IR JĮ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI.

2. BAIGIAMOJO DARBO RAŠYMO ORGANIZAVIMAS IR TVARKA.

3. BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA.


3.1. Antraštinis lapas.


3.2. Baigiamojo darbo anotacijos lietuvių ir užsienio kalba.


3.3. Baigiamojo darbo turinys.


3.4. Baigiamojo darbo užduotis ir profesinių kompetencijų sąrašas.


3.5. Įvadas.


3.6. Teorinė, analitinė dalis, informacijos šaltiniai, tyrimo, projektavimo metodikos.


3.7. Darbo rezultatai ir jų aptarimas.


3.8. Išvados ir rekomendacijos.


3.9. Darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašas.

4. BAIGIAMOJO DARBO ĮFORMINIMAS.


4.1. Studijų darbų įforminimas.


4.2. Antraštinis lapas.


4.3. Darbo turinys.


4.4. Lentelės, paveikslai, grafikai, brėžiniai


4.5. Baigiamajame darbe naudoti informacijos šaltiniai


4.6. Literatūros citavimas.

5. DARBO GYNIMAS IR VERTINIMAS.

LITERATŪRA.

PRIEDAI.

   Baigiamasis darbas (toliau BD) yra paskutinis studijų etapas. Jo tikslas - leisti studentui įrodyti, kad jis pasiekė studijų tikslus ir įgijo Želdinių ir dizaino studijų programoje numatytas profesines kompetencijas.

   Darbas savarankiškai parengiamas viešai ginti kvalifikavimo komisijoje (toliau - KK). Rengdamas baigiamąjį darbą studentas turi pademonstruoti bendruosius gebėjimus: aktyvumą, kritinį mąstymą, sisteminį požiūrį į darbą, problemų sprendimą, gebėjimą bendrauti, bendradarbiauti ir priimti sprendimus. Taip pat privalo savarankiškai, kūrybiškai analizuoti iškeltas problemas įvairiais profesiniais aspektais.

   Parengęs BD, studentas privalo įrodyti, kad yra pasirengęs įgyti Kraštotvarkos profesinį bakalauro laipsnį bei Želdinių ir dizaino inžinieriaus kvalifikaciją.

   BD vertinimo tikslas - nustatyti (įvertinti) tas studento savybes, gebėjimus ir mokėjimus, kuriuos puoselėja studijų programos turinys, sudarytas studijų tikslų pagrindu.

   BD leidžiama gintis tiems studentams, kurie yra išlaikę visus studijų plane numatytus egzaminus, paruošę kursinius darbus, atlikę profesinės veiklos praktikas.

   Profesinė kvalifikacija suteikiama, kai yra apgintas baigiamasis darbas. Baigiamieji darbai yra aukščiausia savarankiškų darbų realizavimo forma, todėl jų parengimui skiriamas ypatingas dėmesys.

   Želdinių ir jų dizaino specialybės baigiamieji darbai rengiami remiantis įvairiomis veiklos sritimis: dekoratyvinių augalų auginimo, želdynų projektavimo ir tvarkymo, želdynų įrengimo ir priežiūros, meninio augalų komponavimo, verslo įmonės kūrimo ir paslaugų teikimo. Taip pat ir šakomis: sodybų apželdinimas, želdynų priežiūros technologija ir interjero puošyba fitokompozicijomis.

   Baigiamasis darbas (toliau BD) – tai kvalifikacinis studento darbas, kurio pagrindu kvalifikavimo komisija vertina studento pasirengimą savarankiškam darbui ir suteikia atitinkamos specialybės kvalifikaciją. Studentas visiškai atsako už darbe pateiktos informacijos teisingumą, konkrečias išvadas ir rekomendacijas, atitinkančias Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas.

   Darbo rašymo tikslas – parodyti studento savarankišką gebėjimą susieti atskirus mokymo dalykus, sisteminti įgytas teorines žinias, parodyti tiriamojo darbo pradmenų įgūdžius ir pritaikyti juos konkrečioms aplinkybėms.

   Baigiamojo darbo temos ir tikslai turi atitikti studijų programos profesines kvalifikacijas, sudaryti studentui galimybę atlikti įvairiapusę situacijos analizę ir tyrimus, apibendrinti analizės ir tyrimų rezultatus bei padaryti išvadas.

   Baigiamajame darbe studentas turi siekti pademonstruoti, jog jis įgijo profesinių kompetencijų iš visų studijų programoje numatytų veiklos sričių.

   Konkrečias profesines kompetencijas darbo vadovas, apsvarstęs su studentu, pateikia baigiamojo darbo užduotyje.

   Pagrindiniai dokumentai reglamentuojantys baigiamojo darbo rengimą ir vertinimą yra:


  1. Želdyno dizaino inžinieriaus rengimo standartas // Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1648, 2002-12-12.

  2. Dėl neuniversitetinių studijų rezultatų vertinimo nuostatų patvirtinimo // Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 35, 2002-01-05.

  3. Berlinskas Š., Andriejauskienė J., Baltrimas A. Studentų baigiamųjų darbų metodiniai nurodymai. Klaipėda, 2006.

   Šakos kryptį studentas pasirenka jau antrojo kurso pavasario semestre. Tai yra pirmoji prielaida baigiamojo darbo temai pasirinkti. BD tema pasirenkama savarankiškai arba ją pateikia Kraštotvarkos katedros dėstytojai, atsižvelgiant į jos specifiškumą, problemiškumą ir aktualumą Lietuvos rinkai ar konkrečioms įstaigoms. Temos gali būti įmonių, kuriose atliekama profesinės veiklos praktika, užsakymas. Tema turi atitikti studento įgyjamas profesines kompetencijas, pasirinktos šakos kryptį.

   BD tema privalo remtis duomenimis, surinktais profesinės veiklos praktikos metu realioje vietoje. Bet kurio pobūdžio BD temos turi kuo glaudžiau sietis su pasirinkta šaka.

   Kiekvienas studentas turi darbo vadovą, kuris teikia dalykinę ir metodinę pagalbą, konsultuoja studentą, rašo atsiliepimą apie užbaigtą BD. Studentas konsultuojasi su pasirinktu vadovu, tikslindamas temos pavadinimą. Vadovas nustato konkrečias profesines kompetencijas, kurias studentas turi parodyti iš visų studijų programoje numatytų veiklos sričių. Temos formuluotė turi būti specializuota ir konkreti.

   Baigiamųjų darbų vadovai ir recenzentai tvirtinami fakulteto dekano įsakymu. Jais gali būti kolegijos dėstytojai arba specialistai – praktikai. Atskiroms darbo dalims konsultuoti skiriami konsultantai, tačiau nei vadovai, nei konsultantas nepateikia studentui paruoštų sprendimų, tik padeda parengti darbo planą, nurodo literatūrą bei kitus informacijos šaltinius, atsako į klausimus, iškilusius rengiant baigiamąjį darbą.

   Baigiamojo darbo užduotį (1 PRIEDAS), kurioje nurodomas darbo pavadinimas (tema), darbo struktūrinės dalys ir atlikimo terminai tvirtina katedros vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo baigiamosios profesinės veiklos praktikos pradžios. Pageidautina, kad ši praktika būtų atliekama su darbo tematika susijusiame objekte.

   Studentas kartu su darbo vadovu sudaro grafiką atskiroms BD dalims parengti. Darbo grafikas į darbą neįrišamas. Pagal darbo grafike numatytus terminus, vadovas seka ir kontroliuoja darbo eigą, teikia dalykinę bei metodinę pagalbą, konsultuoja.

   Baigtas ir įformintas darbas pristatomas darbo vadovui, kuris rašo atsiliepimą apie darbą ir nurodo apie jo tinkamumą gynimui (2 PRIEDAS). Vadovas nevertina darbo balais.

   Pirmasis oficialus darbo pristatymas organizuojamas Kraštotvarkos katedroje, kuri yra atsakinga už darbo parengimą. Svarstymas katedroje organizuojamas likus 3 savaitėms iki viešo gynimo KK.

   Į pristatymą Kraštotvarkos katedroje autorius darbą atsineša visiškai parengtą, atspausdintą, bet dar neįrištą. Vaizdinės ir informacinės priemonės, skirtos pranešimui ir pats pranešimas turi būti baigti. Darbo pristatymui skiriama 5-7 min. Autoriui pristačius darbą ir atsakius į jam pateiktus klausimus, vyksta balsavimas dėl siūlymo darbą ginti KK. Darbą ginti KK rekomenduojamas, jeigu „už“ pasisako ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių balsavimo teisę turinčių dėstytojų. Po sėkmingo gynimo katedroje, autorius BD pataiso pagal pateiktas pastabas ir atiduoda recenzentui.

   Studentams, neapgynusiems BD ar dėl nepateisinamos priežasties neatvykusiems į darbų gynimą katedroje, teisė ginti darbą, Kraštotvarkos katedros sprendimu/fakulteto dekano (-ės) įsakymu,  suteikiama ne anksčiau kaip po vienerių metų.

   BD recenzentą paskiria katedra likus ne mažiau kaip dviems savaitėms iki viešo darbo gynimo (dažniausiai po darbų gynimo katedroje). Darbas recenzentui įteikiamas likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki darbo gynimo. Įteikus darbą recenzentui, draudžiama jame daryti kokius nors pakeitimus. Po darbų gynimo katedroje Kraštotvarkos katedros vedėjas (-a) vadovams tų studentų, kurie yra prileisti prie viešo darbų gynimo KK, išduoda recenzijų vertinimo formas. Recenzija turi būti išsami, t.y. nurodytas darbo teigiamos ir neigiamos pusės. Recenzijoje gali būti pateikiami klausimai diplomantui, į kuriuos jis turės atsakyti viešo gynimo metu. Recenzentas, perskaitęs darbą, parašo recenziją ir pasirašo (3 PRIEDAS). Ji kartu su darbu pateikiama KK. Pastaba: pageidautina, kad recenzija būtų įdėta į voką, įklijuotą BD galinio viršelio vidinėje pusėje.

Recenzentas darbą vertina balais.

   Su recenzija studentui leidžiama susipažinti ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki viešo darbo gynimo. Po recenzavimo baigiamajame darbe klaidų taisyti negalima, jei to nenurodė recenzentas.

   Želdinių ir dizaino studijų programoje numatytos 6 savaitės baigiamajam darbui parengti ir apginti.

Baigiamasis darbas įforminamas raštu. Darbą turi sudaryti:


     antraštinis lapas, kuriame nurodoma institucijos, fakulteto ir katedros pavadinimas, studijų programos pavadinimas, autorius, darbo tema, vadovas, recenzentas, atlikimo metai (4 PRIEDAS);


     baigiamojo darbo užduotis (1 PRIEDAS);


     darbo anotacijos lietuvių ir užsienio kalba;


     darbo turinys;


     profesinių kompetencijų siekiamų pademonstruoti šiuo darbu, sąrašas (5 PRIEDAS);


     įvadas, kuriame atskleistas darbo problemiškumas, tikslas ir uždaviniai, darbo objekto aprašymas;


     teorinė, analitinė dalis, informacijos šaltinių analizė, tyrimo, projektavimo metodikos;


     darbo rezultatai ir jų aptarimas;


     išvados ir rekomendacijos;


     darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašas;


     Priedai.

Baigiamojo darbo atlikimo tvarką, atskirų struktūrinių dalių eiliškumą nustato katedra (žr. tolimesnes nuostatas).

   Antraštinis (titulinis) lapas laikomas pirmuoju baigiamojo darbo lapu (4 PRIEDAS), tačiau jis nenumeruojamas. Šio lapo atitinkamose vietose užrašomas kolegijos ir fakulteto pavadinimas, katedra, skyrius, studento vardas ir pavardė, studijų programos pavadinimas, darbo pavadinimas, konsultantų ir recenzentų kvalifikaciniai laipsniai, vardai bei pavardės, parašymo vieta, metai.

   Anotacijoje trumpai išdėstoma BD esmė ir gauti rezultatai. Ji rašoma atskirame lape ir šios dalies apimtis neturėtų viršyti 200 žodžių (kiekviena kalba). Anotacijoje turėtų būti:


     Nurodyta darbe sprendžiama problema ir BD tikslas;


     Nurodytas tyrimo metodas problemai spręsti arba tikslui pasiekti;


     Pateikti svarbiausi rezultatai;


     Padarytos pagrindinės išvados;

  Turinyje išvardinami visi baigiamojo darbo skyriai ir poskyriai, nurodomi puslapiai, kuriais jie prasideda (“psl.” rašyti nereikia) . (5 PRIEDAS)

   Darbo užduotyje (1 PRIEDAS) užrašoma darbo tema (pavadinimas), suformuluojamas jos tikslas bei uždaviniai, nurodomi tyrimo metodai, objektas, trumpa darbo struktūra ir apimtis. Baigiamajame darbe turi būti pademonstruotos įsisavintos profesinės kompetencijos. Jų sąrašas taip pat pridedamas (6 PRIEDAS). Profesinės kompetencijos, kurias siekiama pademonstruoti baigiamuoju darbu turi būti iš visų studijų programoje numatytų veiklos sričių, atsižvelgiant ir į BD šaką. BD turi būti pademonstruota ne mažiau kaip 10 įsisavintų profesinių kompetencijų.

   Įvade aptariama pasirinktos temos svarba, nurodomos jos analizavimo problemos, aktualumas šiuo laikotarpiu, išskiriamas tiriamasis objektas ir nurodomas jo tyrimo naujumas.

Tiriamieji objektai pasirenkami pagal šaką, bei Želdinių ir dizaino studijų programos atsiekiamas profesines kompetencijas.

   Pasirinkę baigiamuosius darbus sodybų apželdinimo šakoje, diplomantai ruošia atskirų objektų  želdinimo projektus, kurių objektais gali būti įvairių valstybinių ir privačių įstaigų ar valdų teritorijos.

   Pasirinkę baigiamuosius darbus želdynų priežiūros technologijų šakoje, diplomantai ruošia tiriamuosius darbus, kuriais remiantis gali pasiūlyti technologinius problemų sprendimo būdus.

   Pasirinkę BD interjero puošyboje fitokompozicijomis šakoje, diplomantai ruošia valstybinių ir privačių įstaigų ar kitų objektų interjero puošybos floristinėmis kompozicijomis projektus.

   Baigiamųjų darbų apimtys aptariamos su vadovais, tematikos svarstomos katedros posėdyje, po to pateikiamos dekanui tvirtinti.

   Įvade pateikiamas darbo tikslas ir uždaviniai jam įgyvendinti. Darbo tikslas turėtų būti vienas, o uždavinių keletas, kurie turi padėti atskleisti tikslą. Uždaviniai formuojami visam darbui: tiek literatūros analizei, tiek eksperimentinei jo daliai. Tyrimų uždaviniai neturėtų dubliuoti baigiamojo darbo struktūrinių dalių pavadinimų.

   Uždaviniams sudaryti vartotini veiksmažodžiai: paaiškinti, apibrėžti, identifikuoti, apibūdinti, interpretuoti, iliustruoti, palyginti, sudaryti, išspręsti, išskirti, sugretinti, atskirti, įvertinti, išnagrinėti, nustatyti, išanalizuoti, suformuluoti, sukurti, suprojektuoti, parengti, patikrinti ir kt. Gali būti naudojami ir du veiksmažodžiai.

   Metodikos gali būti sukurtos arba panaudotos jau esamos.

   Pirmiausia reikia nustatyti tyrimo metodus. Primename, kad literatūros apžvalga yra ne tyrimo metodas. Analizuojant mokslinę literatūrą galima teigti, kad atliekama probleminė, kritinė – lyginamoji ar teorinė – koncepcinė analizė.

   Plačiausiai naudojamas tyrimo metodas yra eksperimentas. Dažniausiai jis yra susijęs su stebėjimais ir matavimais. Ypatingai paplitęs darant analizės, atskirų faktorių koreliacijos nustatymo baigiamuosius darbus.

Atliekant objekto esamos padėties analizę dažniausiai naudojami diagnostiniai metodai.

   Kuo detaliau paruošiama metodika, tuo lengviau atlikti tiriamąjį darbą, tuo jo rezultatai bus patikimesni. Kuo metodiškiau bus surinkti duomenys apie esamą objekto situaciją, tuo lengviau bus parinkti augalų sortimentą ir nustatyti bendruosius reikalavimus projektuojamam objektui.

   Šiame skyriuje vertėtų paaiškinti ir reikšminius žodžius bei sąvokas, ypatingai jei darbe nagrinėjama specifinė tema. Reikšminiai žodžiai ir sąvokos surašomos lietuviškos abėcėlės tvarka. Paaiškinimai pateikiami lakoniški.

   Neverta kurti naujos idėjos, jei nežinome, kas tuo klausimu jau yra padaryta. Esamos tiesos patvirtinimas didelės naudos neduoda. Daugiausiai žinių apie objekto ištyrimą galime sužinoti iš įvairios literatūros, interneto. Duomenų rinkimui naudojami bibliografiniai žinynai, rodyklės, žurnalų metinės rodyklės ir kt.

   Surinktas žinias reikia sisteminti, t.y. suskirstyti pagal atskirus tiriamus objektus, pavyzdžiui aprašant augalą jį pradedama nagrinėti nuo šaknų, tad ir literatūros šaltinius analizuojame pirmiausia tuos, kuriuose rašoma apie šaknis. Literatūros duomenis reikia vertinti kritiškai, patvirtinti arba paneigti siūlomą teiginį, ypatingai jei jis prieštarauja jūsų tyrimų rezultatams, nors jų analizė ir bus pateikta rezultatų aptarimo skyriuje. Cituojami literatūros teiginiai ne ištisai, o pateikiant ne daugiau kaip 6 sakinius, nes 7 cituoti sakiniai jau vertinami kaip plagiatas. Negalima rašyti keleto citatų iš eilės, nebent jos iš esmės prieštarauja viena kitai. Iš literatūros apžvalgos baigiamųjų išvadų nedarome.

   Lygiareikšmės informacijos šaltinis yra internetas. Internetinės informacijos adresas įrašomas į naudotos informacijos šaltinių sąrašą.

   Pagal anksčiau įvardintas metodikas atliekamas tyrimas ir pateikiami rezultatai. Įvertinama esama padėtis, pateikiamas projektas, detalizuotos schemos, perspektyviniai vaizdai. Detaliau aptariami augalų kompoziciniai deriniai, jų parinkimo kriterijai.

   Jei tikslinga, pateikiamos želdynų struktūrinių dalių įrengimo technologijos (smulkiosios architektūros elementų, vejų, gėlynų įrengimas, medžių sodinimas ir kt.).

   Darant želdinimo projektus būtina išnagrinėti informacijos šaltinius apie istorinę vietovės praeitį, bet ir įvertinti vietovės esamą situaciją, t.y. turėti (arba sukurti) bendrą planą ir įvertinti meteorologines, dirvožemio ir regiono lokalizacijos aspektus. Tuomet objekto projektui parinktų augalų sortimentas bus optimalus konkrečiai vietovei – augalai turės geras augimo sąlygas ir želdynas maksimaliai atliks ekonomines, estetines ir ekologines funkcijas.

   Kuriant interjero projektus būtina įvertinti objekto paskirtį, istorinę vertę, esamą situaciją, išnagrinėti visus susijusius elementus, kurių pagalba galima pateikti projektą, parinkti geriausias medžiagas ir vietą.

   Sudaroma sąmata, kurioje pateikiami sunaudotų įvairių medžiagų, augalų kiekiai, vieneto kaina ir bendra suma. Skaičiuojamos įrengimo išlaidos, numatant darbo jėgos, technikos poreikį, jos naudojimo valandinį (dienos) įkainį ir bendras želdyno įrengimo išlaidas. Įvertinamos pridėtinės išlaidos skirtos projektavimo, įrengimo administravimui, augalų komplektavimui ir kt.

   Atlikus darbą duomenys analizuojami kiekybiniu ir kokybiniu aspektais bei sisteminami. Svarbūs ne tik gautų rezultatų gavimo, bet ir pateikimo principai. Rekomenduojama laikytis šių pateikimo principų:


     Pateikti pačius svarbiausius ir galutinius rezultatus. Tarpinius rezultatus galima pateikti BD prieduose;


     Pageidautina rezultatus pateikti vaizdine forma: brėžiniais, grafikais, lentelėmis, diagramomis, formulėmis, skaičiais;


     Prie kiekvienos vaizdinės formos privalo būti paaiškinamasis tekstas. Tekstas turi būti lakoniškas ir nekartoti to, kas parodyta vaizdinėse formose;

  Darbo rezultatus į visumą jungia tekstas. Teksto teiginiai turi būti pagrįsti logišku mąstymu. Kad tai įgyvendinti, reikia būti gerai susipažinus su tiriamu objektu, svarbiausia dalykine literatūra, metodika ir t.t. Tekste labai svarbu išlaikyti vienodą stilių, parinkti vienodą sutrumpinimų, simbolių, numeracijos ir t.t. sistemą.

   Norint kuo aiškiau pateikti gautus rezultatus, parodyti reiškinių sąveiką ar priežastingumą būtina panaudoti įvairius statistinio duomenų apdorojimo ir jų fiksavimo būdus.

Po darbo rezultatų reikalinga apžvelgti įgyvendinimo rezultatus, pateikiant kaip atskirą poskyrį.

   Šiame darbo skyriuje pateikiamos pagrindinės išvados ir siūlymai, išryškinami pagrindiniai darbo privalumai, praktinė reikšmė. Aprašoma darbo pritaikymo galimybės, prognozuojamas efektas.

   Išvados pateikiamos aiškiai suformuluotos, sunumeruotos. Jos turi atsakyti į įvade iškeltus uždavinius. Tyrimų rezultatai gali būti ir neigiami. Tai fiksuojama išvadose nurodant menamas neigiamų rezultatų priežastis. Tačiau išvadose negalima pateikti tokių duomenų, kurie neatsiskleidė atliekant tyrimą.    

   Naudojimasis gausiais informacijos šaltiniais (literatūra, internetu) užtikrina gilesnę esamos padėties, vienu ar kitu nagrinėjamu klausimu, analizę. Informacijos šaltinių sąraše turėtų būti pateikta, tuo pačiu ir BD nagrinėta medžiaga iš, ne mažiau kaip 30 šaltinių. Jų tarpe reikėtų vengti naudotis dienraščių medžiaga ar paskaitų konspektais. Dalis informacijos šaltinių turėtų būti moksliniai leidiniai.

   Rengdamas baigiamąjį darbą studentas naudojasi savo atliktais tyrimais, informacinių šaltinių medžiaga ir suformuoja savo požiūrį iškeltam darbo tikslui ir uždaviniams realizuoti, padaro išvadas ir pateikia pasiūlymus.

   Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Technologijų fakultetas yra parengę Studentų baigiamųjų darbų metodinius nurodymus (Klaipėda, 2006). Manome, kad šių bendrų metodinių nurodymų privaloma laikytis, siekiant suvienodinti baigiamųjų darbų parengimo lygį.


     Rašant bet kokio tipo studijų darbą būtina laikytis tam tikrų raštvedybos reikalavimų.


     Visi rašto darbai spausdinami kompiuteriu. Siūlomas šriftas: Times New Roman.


4.1.1 lentelė. Rekomenduojamas studijų darbų šriftas

Teksto tipas

Šrifto tipas

Šrifto dydis

Šrifto pobūdis

Pagrindinis tekstas

Paprastas

12 pt

Sakinys (mažosios ir didžiosios raidės)

Antraštės A lygis

Pajuodintas

14 pt

Visos didžiosios raidės

Antraštės B lygis

Pajuodintas

14 pt

Sakinys

Antraštės C lygis

Pajuodintas

12 pt

Sakinys



     Kiekvienas studijų darbo skyrius pradedamas naujame lape. Poskyriai gali būti rašomi tame pačiame lape, atskiriant nuo teksto dviejų eilučių (žingsnelių) tarpu, kaip parodyta 4.1.1 pav.


4.1.1 pav. Darbo dalių antraščių žymėjimas



     Studijų darbas rašomas ant balto A4 formato (210 x 297) vienoje popieriaus lapo pusėje. Rekomenduojama nustatyti tokias paraštes:

          Viršutinė paraštė – 2 cm

          Apatinė paraštė – 2 cm

          Kairioji paraštė – 3 cm

          Dešinioji paraštė – 1 cm


     Darbo teksto kalba turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas bei specialybės terminiją.


     Teksto pastraipų pradžia turi būti 1,5 cm nuo kairiosios paraštės (Format/Tabs/ Tab stop position). Tarpas tarp eilučių turi būti  1,5 (1,5 Space). Spausdinant tekstą, tarp žodžių paliekamas tik vienas tarpas. Taškas, kablelis, dvitaškis, kabliataškis, klaustukas spausdinami po žodžio paskutinės raidės be tarpo, o po šių ženklų paliekamas vienas tarpas.


     Tekste prieš brūkšnį ir po jo paliekamas vienas tarpas. Išspausdinus atidaromuosius skliaustelius, toliau pirmasis žodis spausdinamas be tarpo. Uždaromieji skliausteliai spausdinami iš karto po paskutinio ženklo (kaip ir taškas, kablelis). Kabutės spausdinamos taip pat. Lietuvių kalboje kabutės žymimos pradžioje du kableliai apačioje, o citatos ar kito išskiriamo žodžio pabaigoje – viršuje (pvz.: Rašte „Dėl kompiuterių remonto” nurodomi ir jo gedimai). Augalų formos ir veislės išskiriamos viengubomis kabutėmis, žymimomis žodžio viršuje. Jei tekste naudojamas pilnas lietuviškas augalo pavadinimas, tai po jo pateikiamas ir lotyniškas. Jis rašomas skliaustuose kursyvu, po jo nurodant autoriaus vardo trumpinį. Pvz.: paprastoji pušis (Pinus silvestris L.)


     Analitinės ir praktinės dalies skyriai numeruojami iš eilės. Kiekvienas skyrius – įvadas, analitinė dalis, praktinė dalis, išvados, literatūros sąrašas, priedai – rašomi naujame lape. Jei analitinė ir praktinė dalys susideda iš kelių poskyrių – jie numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz.:

          1.

             1.1.

                1.2.1.

                1.2.2.

             1.3.

          2.

ir t.t.


     Tarpas tarp skyrių ar poskyrių pavadinimų ir teksto – 2 intervalai. Skyrių ir poskyrių pavadinimai centruojami. Tokios darbo antraštės, kaip: turinys, įvadas, išvados, literatūra vadinamos A lygio antraštėmis, nenumeruojamos ir rašomos  didžiosiomis raidėmis paryškinai 14 pt šriftu, eilutės viduryje/Center.


     Visi darbo lapai turi būti sunumeruoti. Lapai numeruojami nuo antrojo (antraštinis lapas nenumeruojamas, bet skaičiuojamas),  arabiškais skaitmenimis, apatinėje paraštėje per vidurį (Insert/ Page Numbers/Position: Botom of Page (Footer)/Aligment: Center), be taškų ir brūkšnelių. Baigiama paskutiniu lapu.


     Jei prie savarankiško darbo pridedami papildomi dokumentai, t.y. priedai, jie į darbo puslapius neįskaičiuojami, o numeruojami atskirai. Juose pateikiami paveikslai, didelės duomenų lentelės ir kita pagalbinė medžiaga, kuri nurodoma tekste. Priedai numeruojami eilės tvarka. Jų skaičius neapibrėžiamas. Kiekvienas priedas dedamas į atskirą lapą. Priedų puslapiuose, viršutinės paraštės (Header) dešinėje pusėje paryškinai (Bold) rašoma, pvz.: “1 PRIEDAS”, “2 PRIEDAS”. Jei priedas yra tik vienas, jis nenumeruojamas. Jei yra keli priedai, jie nuo pagrindinio teksto atskiriami lapu, kurio optiniame centre užrašomas “PRIEDAI”. Viename priede gali būti keli paveikslai, tuomet tekste nurodoma „1 PRIEDAS – 2pav.“


     Puslapių antraštėse privalo būti apatinis ir viršutinis kolontitulai (View – Header and Footer). Viršutiniame kolontitule įrašomi autoriaus vardas, pavardė ir BD pavadinimas. Apatiniame kolontitule įrašomas mokymo įstaigos pavadinimas ir metai. Šrifto dydis – 10pt. Įrašai nuo teksto atskiriami linijomis. Tekstas pilkos spalvos.

Studijų darbų antraštiniame lape nurodoma:


     Mokymo įstaigos pavadinimas (šriftas – 14 pt/Bold);


     Fakulteto pavadinimas (šriftas – 14 pt);


     Katedros pavadinimas (šriftas – 14 pt);


     Darbo autoriaus vardas ir pavardė (didžiosios raidės, 14 pt).


     Darbo pavadinimas (šriftas – 18-24 pt/Bold);


     Savarankiško darbo rūšis (šriftas – 14 pt);


     Darbo vadovo, konsultanto, recenzento pedagoginis mokslo vardas ir mokslinis laipsnis, visas vardas ir pavardė (šriftas – 12 pt);


     Vietovės, kurioje parengtas darbas, pavadinimas  ir darbo rašymo metai (centruotai, šriftas – 12 pt).

   Antraštiniame lape negali būti sutrumpinimų, išskyrus grupių pavadinimus, pedagoginius vardus ir mokslinius laipsnius: vyresn. dėst., doc., prof., dr., habil. dr. (žr. 4 priedą).

   Turinys pateikiamas darbo pradžioje, antrame arba trečiame puslapyje ir jis privalomas darbams, kurių apimtis ne mažesnė kaip 12 puslapių. Turinyje surašomi visų dalių, skyrių ir poskyrių, paragrafų numeriai, pavadinimai ir nurodomi puslapiai. Pats turinys į sąrašą neįtraukiamas. Žodis “TURINYS” rašomas didžiosiomis ir paryškintomis raidėmis.

   Turinio dalis, skyrius, poskyrius, paragrafus ir puslapius numeruojame arabiškais skaitmenimis. Po kiekvieno skaičiaus, įvardijančio turinio dalį, rašome taškus. Po puslapį nurodančio skaičiaus taško nerašome.

   Kiekvienos dalies, skyriaus, poskyrio ar paragrafo pavadinimas rašomas didžiąja raide. Po jo – punktyras iki nurodomo puslapio.

   Turinyje įvadas, išvados, literatūra ir priedai nenumeruojami (žr. 4.3.1. pvz).


4.3.1. pavyzdys


   Beveik visuose BD naudojama vaizdinė medžiaga, kuri įterpiama į tekstą, paaiškina, patikslina, išryškina skirtumus. Kiekviena lentelė ar paveikslas (grafikai, diagramos BD žymimi kaip paveikslai) turi būti numeruojami ir būtinai paminėti tekste, pateikiant nuorodą „(4.4.1 pav.)“. Didžioji dalis lentelių, paveikslų gali būti pateikiami prieduose. Tačiau ir prieduose pateikiamą medžiagą privalu aptarti tekste, pateikiant nuorodą „(1 PRIEDAS – 1pav.)“. Negalima į tekstą ar į priedus dėti iliustracijų (paveikslų, grafikų, lentelių) medžiagos, kuri nebuvo analizuojama tekste.

   Kiekvieno skyriaus iliustracijos numeruojamos pažymint skyriaus ar poskyrio numerį, po to – paveikslo numerį, ir tik tuomet  - pavadinimą. Diagramos nenumeruojamos atskirai, jos žymimos kaip paveikslai ir numeruojamos iš eilės. Paveikslai ir lentelės numeruojamos kiekvienam skyriui atskirai, kartu rašant ir jų pavadinimą. Paveikslų (ir diagramų) numeriai bei pavadinimai žymimi po paveikslu (centruotai). Lentelės žymimos dešinėje pusėje nurodant ir lentelės numerį, pvz.: “4.1.1 lentelė”, o kitoje eilutėje centruotai užrašomas lentelės pavadinimas.



Iliustracijų ir lentelių numeriai ir pavadinimai rašomi paryškintai, 10 pt šriftu, kaip parodyta 4.4.1 pav.




Grafinės dalies struktūra ir brėžinių skaičius priklauso nuo objekto sudėtingumo ir keliamų tikslų.

   Brėžinių formos ir mastelis parenkamas pagal situaciją, suderinus su baigiamojo darbo vadovu. Brėžiniai apvedami rėmeliu, paliekant nuo lapo viršaus, dešinės ir apačios po 5 mm ir nuo kairiojo lapo krašto – 20 mm (įrišimui). Kiekvieno brėžinio lapo dešiniajame apatiniame kampe braižoma standartinė įrašų lentelė – spaudas, brėžiniai atliekami kompiuteriu, prisilaikant visų braižybos reikalavimų. Jei brėžinys didesnis nei A4 formato, jis sulankstomas pagal reikalavimus. Brėžinyje turi būti pateikti sutartiniai ženklai, eksplikacija.

Jei brėžinyje pateikiami augalai, pateikiama ir jų sortimento lentelė. Lentelės paaiškinimas:


Projekto autorius - nurodomas brėžinio autorius;


Projekto vadovas - nurodomas baigiamojo darbo vadovas;


Brėžinio pavadinimas - nurodomas konkretus brėžinio pavadinimas;

Brėžinio numeris - nurodomas numeris pagal eiliškumą baigiamajame darbe;


Mastelis - nurodomas konkretaus brėžinio mastelis;


Lapas - nurodomas kelintas lapas, jei yra keli to paties objekto brėžiniai;


Lapų - nurodoma kiek iš viso šituo pavadinimu yra lapų;

KVTK 65304T204 001 BDŽD3-3 - nurodomas brėžinio numeris kaip baigiamojo darbo numeris: pirmiausiai kolegijos pavadinimas (KVTK), po jo specialybės numeris (pagal studijų programą), 001 (studento knygelės numeris), BD ŽD3-3 - taip nurodoma, kad čia yra baigiamasis darbas ŽD3-3 grupės.


4.4.3 pav. Įrašų lentelės pavyzdys


   Kadangi Lietuvoje nėra priimtos bendros (standartizuotos) bibliografinio aprašo tvarkos, BD autoriams literatūros šaltinių pateikimas dažnai sukelia problemų. Naudojant įvairius cituotų šaltinių aprašymo būdus, literatūros sąrašas kartais tampa sunkiai suprantamas, netvarkingas, iškreipiama turima informacija. Rašto darbų autoriams žinotina, kaip žymėti literatūrą bet kokiame studijų darbe. Pateikiama keletas rekomendacijų:


     Literatūros sąrašas pateikiamas po išvadų atskiru skyriumi su antrašte INFORMACIJOS ŠALTINIAI (jis nenumeruojamas). Kiekvienas tekste nurodomas šaltinis turi būti pateikiamas literatūros sąraše. Negalima nurodyti darbų, nepaminėtų tekste.


     Literatūros sąrašas sudaromas autorių pavardžių abėcėlės tvarka. Kolektyviniai darbai, kurių konkretūs autoriai antraštiniame kūrinio lape/viršelyje nėra nurodyti (paprastai tokių leidinių autoriais būna organizacija ar grupė žmonių) sąraše pateikiami pagal pirmąją pavadinimo raidę. Jei literatūros sąraše pateikiami keli to paties autoriaus darbai, jie išdėstomi chronologine tvarka pagal leidinio publikavimo metus, pradedant nuo anksčiausiai publikuoto leidinio (pvz.: 1995 m., 1999 m., 2001 m. ir t.t.)


     Literatūros sąraše ir lietuvių, ir kitomis lotynų raidyno (anglų, vokiečių ir t.t.) kalbomis parašyti šaltiniai pateikiami bendra abėcėlės tvarka. Slavų raidyno šaltiniai pateikiami atskirai, po lotynų.


     Literatūrą užsienio kalbomis būtina rašyti originalo kalba.


     Literatūros sąraše pateikiami šaltiniai turi būti numeruojami.


     Aprašant naudotą literatūrą yra pateikiama: autoriaus ar autorių pavardės ir inicialai, leidinio pavadinimas, išleidimo vieta, leidykla, išleidimo metai. Galima nurodyti bendrą knygos puslapių skaičių, tačiau tai nėra būtina.


     Pastaba: tarptautinis standartinis knygos numeris (ISBN, ISSN) yra fakultatyvus elementas, todėl jo nurodyti nebūtina. Jei tarptautinis knygos numeris nurodomas, jis rašomas pabaigoje. Žinant šį numerį, per Internetą labai patogu surasti leidinius.


     Literatūros sąraše cituotas knygų puslapis nežymimas. Cituotą straipsnio disertacijos puslapį nurodyti būtina.

Toliau pateikiami pavyzdžiai:


Monografija, vadovėlis

Snarskis P., Galinis K. Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti. - Vilnius,

1974. – p.58-64.


Straipsnis periodikoje

Gudžinskas Z. Augalų rūšių , įrašytų į Lietuvos raudonąją knygon nomenklatūros pakeitimai ir pataisymai // Botanica Lithuanica. – Vilnius,1995, t. 2(1), p.65-70.


Disertacijos referatas

Gudžinskas Z. Alien plant species in Lithuania. Synopsis of of doctoral thesis.-Vilnius, 1994.


Daugiatomis neperiodinis leidinys

     Kai cituojamas visas leidinys:

Kuusik V., Tabaka L., Jankevičienė R.Flora of the Baltic countries, 1.- Tartu, 1996.

     Kai cituojama leidinio dalis

Balevičienė J., Kask M., Cepurite B. Valerianaceae Batsch. - In kuusik V., Tabaka L., Jankevičienė R., Flora of the Baltic countries, 1:355-358.- Tartu, 1996.


Kartografinis leidinys

War office and air Ministry. Vilnius-Minsk,1959. UTM grid. M 1:1000 000.


Rankraštiniai darbai

     Rankraštis

Mozolis Mazelaitis J. Vilniaus miesto ir apylinkių augalai atėjūnai (rankraštis).1946.

     Disertacija

Jankevičienė R. Lietuvos kryžmažiedžių analizė. Disertacija biologijos mokslų kandidato laipsniui įgyti (rankraštis).-Vilnius,1968.


Ataskaita

Smaliukas D., Noreika R., Kmitienė G., Markevičius V. Gluosnių (Salix L.) testavimas, deskriptorių rengimas ir katalogų sudarymas. -Ataskaita meno dirbinių gamybiniam susivienijimui "Žilvitis" (rankraštis).- Vilnius,1996.


Anoniminis leidinys

Lietuvos statistikos metraštis.-Vilnius,1991.

Žemės kadastras.-Vilnius,1989.


Elektroniniai dokumentai

     Duomenų bazė:

Bibliografinė Europos Sąjungos oficialiųjų dokumentų bazė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Informacijos centras [žiūrėta 2000-03-16]. Prieiga per Internetą: <http://www.lrs.lt:10000/esaa/plsgl/esaa_web.login.>.

     Knyga:

Lietuviškos knygos metai. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 1997. [žiūrėta 2003-03-14].Prieiga per Internetą: <http://daugenis.mch.mii.lt/atspindžiai/index.htm.>.

Cinakevičius T. Portalai – verslo varomoji jėga. Vilnius: Penki kontinentai, 2002. [žiūrėta 2002-12-10]. Prieiga per Internetą: http://5ci.lt.

     Kompaktinis diskas:

Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai [CD]. Vilnius: Vilniaus Universiteto biblioteka, 1998.

   Nurodant kito autoriaus tyrimus ar mintis, būtina skliausteliuose pažymėti autoriaus pavardę ir minėto šaltinio išleidimo metus, pavyzdžiui: (Kožemianskienė, 1999).

   Norint nurodyti kelis autorius, reikia juos išvardinti darbų išleidimo chronologine tvarka ir atskirti kabliataškiais, pavyzdžiui: (Kožemianskienė, 1999; Zagorskas, 2000).

   Citatos turi būti visiškai tikslios. Jei norima citatą sutrumpinti, praleisto teksto vietose rašomas daugtaškis. Tekste citata išskiriama dvigubomis kabutėmis. Prie citatos turi būti autoriaus inicialai, pavardė ir visas bibliografinis literatūros šaltinio aprašymas. Tai galima padaryti dviem būdais:


     Citatos pabaigoje rašomas išnašos ženklas (numeris arba žvaigždutė), o puslapio pabaigoje, po brūkšniu, nurodomas tikslus bibliografinis aprašas;


      Tekste nurodomi autoriaus inicialai, pavardė ir šaltinio išleidimo metai, o citatos pabaigoje, skliausteliuose – šaltinio eilės numeris bibliografiniame apraše ir puslapis, atskirtas kableliu.



   Baigiamasis darbas ginamas kvalifikavimo komisijos posėdyje. Baigiamųjų darbų gynimui parengiamas kvalifikavimo komisijos posėdžių tvarkaraštis, kuris skelbiamas viešai.

   Baigiamasis darbas su vadovo atsiliepimais ir recenzento įvertinimais pristatomas katedrai prieš vieną kalendorinę dieną iki gynimo kvalifikavimo komisijoje.

   Darbo gynimo pradžioje diplomantas pristato savo baigiamąjį darbą. Parengti gerą pranešimą yra ne mažiau svarbu kaip ir parašyti patį darbą. Pranešimui skiriama 10min., įskaitant ir vaizdinės medžiagos demonstravimui. Pradedant skaityti pranešimą, darbo pavadinimo kartoti nereikia, nes tai padaro KK pirmininkas arba sekretorius, pristatydamas darbą. Pranešimo forma nėra griežtai nustatyta, tačiau jame turėtų atsispindėti tokie darbo struktūros elementai:


     darbo problematiškumas;


     darbo tikslas ir uždaviniai;


     darbo rezultatai ir pasiūlymai;

Darbo problematiškumas - 

Trumpai apibūdinama darbo problematika, akcentuojamas jos aktualumas, temos pasirinkimo motyvai. (Šiai daliai skiriama 2min.).

Darbo tikslai ir uždaviniai -

Tikslą ir uždavinius pranešime privalu pateikti tokius pat kaip ir darbo tekste.(2min.).

Darbo rezultatai -

Tai esminė pranešimo dalis. Naudojant pasiruošia vaizdinę ir informacinę medžiagą (lenteles, grafikus, diagramas ir kt.) jie nuosekliai perteikiami. Visų duomenų perteikti neįmanoma, todėl būtina atrinkti tik pačius svarbiausius, geriausiai atspindinčius atliktą darbą bei jo vertę. Tai turėtų būti komentavimas gautų rezultatų ar nustatytų dėsningumų, kurių dėka buvo suformuluotos išvados. Šios dalies pateikimui skiriamos 6min. Pranešimą derėtų užbaigti atskleidžiant tolesnę šios temos vystymo perspektyvą.

Padėka -

Pabaigoje galima pareikšti padėką asmenims, prisidėjusiems rengiant jūsų darbą.

   Po pristatymo skiriamas laikas atsakymams į recenzento pastabas ir kvalifikavimo komisijos užduotus klausimus, į kuriuos diplomantas privalo atsakyti suprantamai ir argumentuotai.

   Baigiamasis darbas laikomas apgintu, jei darbe ir jo gynimo metu pademonstruotas ne žemesnės kaip minimalaus būtinojo lygio profesinės kompetencijos.

   Atskiri pateikto darbo elementai ir jo pristatymas vertinami atsižvelgiant į žemiau pateiktus kriterijus:


     Asmeninis įnašas ir savarankiškumas – sugebėjimas iškelti problemą, ją spręsti ir interpretuoti gautus rezultatus;


     Darbo apipavidalinimas – įrišimas, spausdinimo, vaizdinės ir informacinės medžiagos kokybė, logiškumas, lakoniškumas ir taisyklingumas, rašybos ir skyrybos klaidos. BD įforminimo atitikimas nustatytiems reikalavimams;


     Įvadas - pasirinktos temos aktualumo pagrindimas, ar tikslai yra priimtini ir aiškiai suformuluoti;


     Profesinės kompetencijos yra pademonstruotos iš visų studijų programoje numatytų veiklos sričių;


     Analitinė dalis – išsamumas, tikslumas, kalbos logiškumas, lakoniškumas ir tikslingumas;


     Projektinė dalis, grafiniai darbai – kompozicijos brandumas, idėjos naujumas, kompozicijos išraiškos pasiekimas saikingomis priemonėmis, estetinė atlikimo kokybė, kultūra, atlikimo priemonių naudojimo tikslingumas;


     Išvados- aiškumas, logiškumas, ar apima visus darbo uždavinius ir iškeltą tikslą ir juos atitinka;


     Vaizdinė ir informacinė medžiaga – pasirinktų informacijos fiksavimo būdų tikslingumas, aiškumas, informatyvumas, kokybė, nesikartojimas;


     Literatūra - aptariama šaltinio esmės atskleidimas, citavimo teisingumas ir taisyklingumas, bibliografijos pateikimas;


     Santrauka – darbo turinio esmės atskleidimas, kalbos taisyklingumas, aiškumas;


     Pranešimas – aiškumas ir logiškumas, raiški ir rišli kalba, laiko paskirstymo atskiroms pranešimo dalims proporcingumas, vaizdinės informacijos kokybė ir pateikimas, dalykiškumas ir tikslumas atsakant į klausimus.

   Galutinį vertinimą sudaro: recenzento įvertinimas, baigiamojo darbo gynimo įvertinimas.

   Kraštotvarkos katedra numato:

   10 balų (puikiai) už baigiamąjį darbą studentas gali gauti kai:


     darbe atsispindi visos numatytos profesinės kompetencijos iš visų studijų  programoje (6) esančių veiklos sričių,


     darbas susijęs su konkrečia profesine veikla ir atliktas praktiškai,


     darbas yra originalus,


     darbo aktualumui pakankama argumentacija,


     pavadinimas aiškiai suformuluotas,


     tyrimo tikslas, iškelti uždaviniai atitinka išvadas,


     panaudota naujausia literatūra, tame tarpe ir mokslinė,


     darbas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, be stiliaus ir gramatinių klaidų.


     puiki pristatymo kokybė, argumentuotai atsakyta į visus pateiktus klausimus.

   9 balai (labai gerai) už baigiamąjį darbą studentas gali gauti kai:


     darbe atsispindi 90proc. pasirinktų profesinių kompetencijų iš visų studijų  programoje (6) esančių veiklos sričių,


     darbas susijęs su konkrečia profesine veikla, bet neatliktas praktiškai,


     darbas yra originalus,


     darbo aktualumui pakankama argumentacija,


     pavadinimas aiškiai suformuluotas,


     tyrimo tikslas, iškelti uždaviniai atitinka išvadas,


     panaudota ne naujausia literatūra,


     darbas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, be stiliaus ir gramatinių klaidų,


     atsakydamas neargumetuoja 1-2 klausimų.

   8 balai (gerai) už baigiamąjį darbą studentas gali gauti kai:


     darbe atsispindi 80proc. pasirinktų profesinių kompetencijų iš 2/3 (4) studijų programoje esančių veiklos sričių,


     darbe trūksta originalumo, studento požiūris į nagrinėjamą teoriją nepakankamas, nepateikta argumentacija,


     pasiūlymai nepakankamai realūs praktinės veiklos požiūriu,


     darbo aktualumui nepakankama argumetacija,


     tyrimo rezultatų aptarime nepakankamai komentarų,


     darbas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, be stiliaus ir gramatinių klaidų, tačiau yra įforminimo trūkumų,


     išsamiai neatsako į 1-2 klausimus.

   7 balai (vidutiniškai) už baigiamąjį darbą studentas gali gauti kai:


     darbe atsispindi 70proc. pasirinktų profesinių kompetencijų iš 2/3 (4) studijų  programoje esančių veiklos sričių,


     darbe trūksta originalumo, studento požiūris į nagrinėjamą teoriją nepakankamas, nepateikta argumentacija,


     pasiūlymai nerealūs praktinės veiklos požiūriu,


     darbo aktualumui nepakankama argumentacija,


     tyrimo tikslas, kai kurie iškelti uždaviniai neatitinka išvadų,


     tyrimo rezultatų aptarime mažai komentarų,


     literatūros sąraše mažiau nei 15 šaltinių,


     turi formalių ir įforminimo trūkumų,


     pristatant darbą pateikiama tik teorinę dalį iliustruojanti medžiaga, studentas visiškai neatsako į kai kuriuos klausimus, o pateikiami atsakymai yra mažai argumentuoti.

   6 balai (patenkinamai) už baigiamąjį darbą studentas gali gauti kai:


     darbe atsispindi 60proc. pasirinktų profesinių kompetencijų iš daugiau kaip pusės (ne <3) studijų  programoje esančių veiklos sričių,


     darbe trūksta originalumo, studento požiūris į nagrinėjamą teoriją nepakankamas, nepateikta argumentacija,


     pasiūlymai nerealūs praktinės veiklos požiūriu,


     darbas aprašomojo pobūdžio, trūksta argumentacijos,


     tyrimo tikslas, iškelti uždaviniai neatitinka išvadų,


     tyrimo rezultatų aptarime nėra komentarų,


     teorinėje dalyje nekorektiškai cituojami ir/ar perfrazuojami kitų autorių darbai,


     turi formalių ir įforminimo trūkumų,


     studentas visiškai neatsako į daugumą pateiktų klausimų.

   5 balai (silpnai) už baigiamąjį darbą studentas gali gauti kai:


     darbe atsispindi 50proc. pasirinktų profesinių kompetencijų iš daugiau kaip pusės (ne <3) studijų  programoje esančių veiklos sričių,


     darbe trūksta originalumo, studento požiūris į nagrinėjamą teoriją nepakankamas, nepateikta argumentacija,


     pasiūlymai nerealūs praktinės veiklos požiūriu,


     darbo aktualumui nepakankama argumentacija,


     tyrimo tikslas, iškelti uždaviniai neatitinka išvadų,


     darbas neatitinka reikalavimų keliamų baigiamojo darbo struktūrai,


     darbe nėra vientisumo, tyrimo metodikos parametrai pateikti neaiškiai,


     turi formalių ir įforminimo trūkumų,


     studentas atsako tik į kelis pateiktus klausimus.

   Komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos nariai. Komisijos posėdžio protokole įrašomas baigiamojo darbo įvertinimas balais ir suteikiamos profesinės kvalifikacijos pavadinimas (želdinių ir dizaino inžinieriaus). Baigiamojo darbo vertinimo rezultatai skelbiami tą pačią dieną pasibaigus kvalifikavimo komisijos posėdžiui.

   Kvalifikavimo komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po gynimo datos Kolegijos direktoriui ir fakulteto dekanui pateikia ataskaitą, pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. 35 (2002-01-15).

   Studentams, dėl svarbių priežasčių negalintiems ar negalėjusiems numatytu laiku ginti baigiamojo darbo, fakulteto dekano įsakymu baigiamojo darbo gynimas gali būti atidėtas iki kito kvalifikavimo komisijos posėdžio.

   Neparengusiems baigiamojo darbo nustatytu laiku, neatvykusiems į baigiamojo darbo gynimą be svarbios priežasties, neapgynusiems baigiamojo darbo studentams fakulteto dekano įsakymu gali būti leidžiama pakartotinai ginti baigiamąjį darbą ne anksčiau kaip po vienerių metų.

  1. Dėl neuniversitetinių studijų rezultatų vertinimo nuostatų patvirtinimo (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 35). Vilnius, 2002-15-15.

  2. Želdynų dizaino inžinieriaus rengimo standartas. Vilnius, 2001.

  3. Berlinskas Š., Andrijauskienė J., Baltrimas A. Studentų baigiamųjų darbų metodiniai nurodymai. Klaipėda, 2006.

1 PRIEDAS. Baigiamojo darbo užduoties pavyzdys.

2 PRIEDAS. Vadovo vertinimo pavyzdys.

3 PRIEDAS. Recenzento vertinimo pavyzdys.

4 PRIEDAS. Antraštinio lapo pavyzdys.

5 PRIEDAS. Turinio pavyzdys.

6 PRIEDAS. Siekiamų pademonstruoti profesinės veiklos sričių ir profesinių kompetencijų sąrašo pavyzdys.

7 PRIEDAS. Želdinių ir dizaino inžinieriaus profesinės veiklos sritys ir profesinės kompetencijos.

















Želdinių ir dizaino inžinieriaus profesinės veiklos sritys ir profesinės kompetencijos


Veiklos sritis

Profesinės kompetencijos

1

2

1. Dekoratyviųjų augalų auginimas

1.1.Pažinti dekoratyviuosius ir jų bendrijų augalus

1.2.Išmanyti dekoratyviųjų ir jų bendrijų augalų savybes bei jų auginimo sąlygas

1.3.Auginti dekoratyvinius ir sodo bei daržo augalus

1.4.Vykdyti augalų apsaugą

2. Želdynų projektavimas ir tvarkymas

2.1. Įvertinti kraštovaizdį

2.2. Projektuoti įvairių tipų želdynus

2.3. Tvarkyti kraštovaizdį

3. Želdynų įrengimas ir priežiūra

3.1. Įrengti želdynus

3.2. Pertvarkyti želdynus

3.3. Organizuoti želdynų priežiūros darbus

4. Meninis augalų komponavimas

4.1. Sudaryti įvairias gėlių kompozicijas

5. Verslo įmonės kūrimas ir paslaugų teikimas

5.1. Vertinti verslo aplinką


5.2. Įkurti ir valdyti smulkaus ir vidutinio verslo įmonę


5.3. Užtikrinti veiklos kokybę



Šakų veiklos sritys

Šakų profesinės kompetencijos

1

2

1. Sodybų apželdinimo įgyvendinimas

1.1. Įvertinti esamą situaciją

1.2. Paruošti sodybos sutvarkymo projektą

1.3. Apželdinti sodybą

1.4. Planuoti ir organizuoti personalo darbą

1.5. Kontroliuoti personalo atliekamą darbą

1. Dekoratyvinių želdynų priežiūra

1.1. Įvertinti esamų dekoratyvinių želdynų paskirtį

1.2. Atlikti želdynų priežiūrą

1.3. Parinkti substratą įvairiems augalams

1.4. Auginti ir prižiūrėti gėles ir žolinius augalus želdynuose

1.5. Mokėti pritaikyti želdinių laistymą, atliekų kompostavimą

1. Interjerų apipavidalinimas fitokompozicijomis

1.1. Įvertinti šventinio ir kasdieninio interjero sąlygas, gebėti juos apipavidalinti


1.2. Apipavidalinti vitrinas, serviruoti stalą, pakuoti dovanas panaudojant fitokompozicijas


1.3. Pritaikyti talpas su augalų kompozicijomis bei mokėti pritaikyti fito įrenginius


1.4. Analizuoti estetinio vaizdo įtaką vartojimo poreikių struktūrai